Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„IŠ MAIRONIO RINKINIO“

Maironio lietuvių literatūros muziejus išleido pirmąją kompaktinę plokštelę „Iš Maironio rinkinio“. Šio projekto, kurį finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tikslas – nauja eksponatų pateikimo forma pristatyti šiuolaikinei visuomenei Maironio kūrybinį, archyvinį ir memorialinį palikimą, kuris sudaro pagrindinį muziejaus rinkinį.
...Kino kadrai mums išsaugojo gyvą Maironį. Žiūrėk: poetas vaikšto savo sode... Pagarbiai nukelia skrybėlę svečiui kunigui A. Jakštui-Dambrauskui ir su juo skanauja obuolius...

Šią senosios kronikos intarsiją matysite filme, kuris supažindina su tarpukario Kaunu, Maironio namais, memorialiniais kambariais, stebinančiais savita architektūra ir įdomiu interjeru. Jums bus atvertos durys į aštuonis autentiškus poeto kambarius, galėsite grožėtis sodu, sustoti prie P. Aleksandravičiaus skulptūros „Kristus“, kurią broliui prelatui atminti 1933 metais pastatė Marcelė Mačiulytė. Muziejininkų sukurtas filmas „Mūsų Maironis“ tarsi kvies susitikti su būtuoju laiku ir jo liudininkais.
Jonas Mačiulis mėgo fotografuotis, todėl daug svarbių gyvenimo akimirkų liko nuotraukose. Muziejuje yra keturi odiniai poeto albumai. Juose išsaugotos artimųjų, giminių, mokslo bei studijų draugų, profesorių, dvasininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų, bičiulių šeimų, pažįstamų vyrų, taipogi moterų atvaizdai. Vieni jų – pagarbiai dedikuoti Maironiui, ant kitų jis pats užrašęs asmens vardą, pavardę, datą, treti – be jokios atminties žymės.
Kompaktinėje plokštelėje išskirta keletas teminių nuotraukų grupių: „Tėvai, seserys, giminės. Tėviškė“, „Mokslo, studijų, darbo metai. Kaunas. Peterburgas“, „Sugrįžus į Lietuvą. Maironio namai“, „Maironio mūzos“, „Maironis – Kauno dvasinės seminarijos rektorius“, „Maironis – Lietuvos universiteto profesorius“, „Maironis – visuomenės veikėjas“, „Maironio laisvalaikis ir kelionės“.
Kaip atrodė garsusis tautos dainius, galima pamatyti ne tik nuotraukose, bet ir meno kolekcijoje esančiuose portretuose. Maironį įamžino J. Mioduševskis (1904), J. Janulis (1924, 1927), S. Romerienė (1924), E. Janulaitienė (1931). 1928 m. J. Zikaras sukūrė bronzinį jo bareljefą.
Poeto amžininkas skulptorius A. Aleksandravičius yra sakęs: „Menininkui sunku sukurti Maironio portretą ar portretinę skulptūrą, nes kaip prasiskverbti į jo vidų, atskleisti charakterį, sielą, vidinį pasaulį. Jo veidas – tikras sfinksas“.
Kompaktinės plokštelės skyrius „Meno kūriniai“ bei filmas pristato Maironio namuose sukauptą meno kolekciją. Dalį jos Maironis parsivežė iš Peterburgo, kuriame studijuodamas, o vėliau profesoriaudamas praleido devyniolika metų. Šis laikotarpis turėjo įtakos meno pažinimui ir estetinių pažiūrų formavimuisi.
Savo namų interjerui puošti poetas buvo įsigijęs ar gavęs dovanų žinomų dailininkų, skulptorių darbų. Maironio surinktoje meno kolekcijoje galima išskirti religinę, istorinę bei tautinę temas.
Šalia didžiųjų drobių kopijų – ispanų dailininko B. E. Muriljo „Šventosios šeimos“, italų tapytojo P. Veronezės „Puotos pas Levį“, J. Mateikos „Žalgirio mūšio“, nežinomo XVII amžiaus autoriaus Vytauto Didžiojo portreto – Maironio bute galima matyti K. Šimonio paveikslus „Seną pilį“ (1918), „Vaikus su gėlėmis“, „Mergaitę gėlėse“, „Saulės dukrytę“ (1924), I. Šlapelio „Auksinį rudenį“, J. Mackevičiaus „Takelį miške“, S. Romerienės „Lietuvaitės galvutę“ (1927) ir „Pavasarį“, nežinomo dailininko „Vandens malūną“. Vienas seniausių Maironio turėtų lietuvių menininkų kūrinių – skulptoriaus bei akvarelisto K. Sklėriaus 1899 m. sukurtas bareljefas „Antanas Strazdas“.
Šiuolaikiniam žmogui, kasdieną rašančiam kompiuteriu ir jau retai paimančiam į rankas parkerį , turėtų būti smalsu pažvelgti į Maironio rankraščius. Kokie jie? Kokias paslaptis saugo? Atsakymą į šį klausimą galima rasti kompaktinės plokštelės skyriuje „Rankraščiai“.
Rankraštynas – labai svarbi Maironio archyvo dalis. Jį sudaro kūrybiniai rankraščiai, pamokslai, paskaitos, proginių kalbų tekstai, įvairūs užrašai. Rašyta lietuvių, lotynų bei lenkų kalbomis. Poetas rašė į atskirus sąsiuvinius, lapus, net knygose galima rasti įrašytų posmų, autorinių taisymų bei redagavimų.
Išlikę Maironio parengtų spaudai rankraščių: drama „Didysis Vytautas – karalius“, libretas „Nelaimingos Dangutės vestuvės“, pasaulinės literatūros trumpas vadovėlis, lyrikos knygos „Pavasario balsai“ paskutinė autorinė redakcija (1927 m.) – šis eksponatas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, registracijos Nr. 34.
Įdomūs, prasmingi Maironio pamokslai, sakyti įvairiomis progomis Peterburgo ir Kauno seminarijos klierikams, parapijiečiams, visuomenei. Juose – gyvenimo išmintis, pamokymai, filosofinės mintys, prašymas susikaupti darbui ir maldai.
„Geras priežodis: genys margas, žmonių gyvenimas dar margesnis; nevienodi žmonių apsiėjimai; vienas geresnis, kitas prastesnis; kaip miške medžiai – ir kreivi, ir tiesūs, ir apykreiviai. Kiekvieno apsiėjimų negaliu čia apsakyti, bet galima žmones į tris skyrius padalinti: vieni kreivi, kiti apykreiviai, tretieji tiesūs. <...> Kreivi yra tie, kurie neturi stipraus tikėjimo ir nuo kiekvieno vėjo linksta į visas puses, kur vėjas pučia. Daug tokių yra. Ypatingai čia, mieste, kur žmonės visokių tikėjimų, kur tiek pasileidusių žmonių, tiek papiktinimų ir pagyrimų. O be tvirto tikėjimo žmogus negali būti išganytas...“ (Iš Maironio pamokslo, metai nežinomi).
Jonas Mačiulis, kaip aukšto rango dvasininkas, buvo kviečiamas į įvairius renginius. Išlikę jo rankraštinės kalbos, pasakytos šventinant Lietuvos banką, Dotnuvos Akademijos bažnyčią, Šventosios žiočių uostą, Karo muziejų, Čiurlionio vardo paveikslų galeriją, atidengiant paminklą „Žuvusiems už tėvynę“.
Maironis dėstė Kauno kunigų seminarijoje ir Lietuvos universitete. Paskaitų rankraščiai išmarginti skubia rašysena. Ruoštasi kruopščiai, nes paskaitas skaitydavęs iš užrašų...
Skyriuje „Knygos“ pristatomos Maironio knygos, išleistos autoriui esant gyvam, išskirtinę vertę turintys pirmieji jų leidimai. Yra išlikusių knygų, kuriose Maironis įrašė dedikacijas ir padovanojo bičiuliams, žinomiems to meto žmonėms.
Maironio knygose galima rasti poeto ranka įrašytų posmų, teksto taisymų bei redagavimų.
Prisimintina, kad pirmoji knyga „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“, sulaukusi keturių laidų (spausdinta 1891, 1903, 1906, 1926 metais), buvo pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu.
Pirmoji poezijos knyga „Pavasario balsai“ pasirodė 1895-aisias St. Maironio vardu, kurį vartojo nuo 1891 metų. Knygą poetas pildė vis naujais kūriniais, keitė jų išdėstymą. Pirmojoje laidoje yra 47 eilėraščiai, antroje (1905 m.) – 57, trečioje (1913 m. ) – 78, ketvirtoje (1920 m.) – 110.
1895 m. St. Garnio pseudonimu išleista poema „Tarp skausmų į garbę“. Ji nuo 1907 metų žinoma „Jaunosios Lietuvos“ pavadinimu.
Skyrius „Spaudiniai“ įdomus tuo, kad ši Maironio rinkinio dalis parodo poeto ir aukšto rango dvasininko padėtį visuomenėje, jo ryšius su įvairiomis kultūrinėmis, visuomeninėmis draugijomis, politinėmis organizacijomis, atskirais asmenimis, bičiuliais. Išlikę valdžios atstovų pakvietimai į prestižinius renginius bei privačius vakarėlius, sveikinimai įvairiomis progomis. Žymių žmonių vizitinės kortelės byloja apie tai, kad Maironis priklausė tuometinės Lietuvos elitui. Pagarbos ženklus siuntė prezidentai A. Stulginskis ir A. Smetona, ministrai, Lietuvos universiteto profesoriai, iškilūs katalikiškosios visuomenės hierarchai, menininkai.
Maironis savo archyve kaupė gaidas, atvirukus, šventus paveikslėlius, teatro programėles, renginių bilietus, taip saugodamas neužmirštamų akimirkų įspūdį.
Spaudiniai, dokumentai atveria ir kitą, nematytą Maironio gyvenimo pusę. Išlikęs poeto rūmų mansardos brėžinys liudija norą įrengti trečiąjį pastato aukštą, o architekto K. Reisono piešinys vaizduoja Maironio namą Aleksote, pastatytą 1932 m., tačiau poetas nespėjo persikraustyti: gyvenimo giją nukirto mirtis.
Rinkinyje saugomas itin svarbus dokumentas – Jono Mačiulio-Maironio testamento originalas, rašytas 1930 m. gruodžio 17 d. Kaune. Jame yra ir poeto pageidavimas: „visi mano baldai, knygos, paveikslai, ir kas tik turės bent kokią istorišką vertę, noriu, kad būtų perkelti į mano vardo muziejų...“
Kompaktinės plokštelės skyriuje „Laiškai“ įdėta Maironiui siųsta korespondencija bei poeto originalūs laiškai, rašyti iš Peterburgo bičiuliams O. Malakauskaitei-Edelienei (1897) ir D. Edeliui (1899), iš Kauno – kunigams A. Beržanskui (1912 ) ir J. Gudzinskui (1930 ), mokytojui V. Banevičiui (1925), J. Šlapeliui (1920), iš Vildungeno – seseriai M. Mačiulytei (1928).
Maironiui rašė artimieji, įvairūs pažįstami ir nepažįstami tiek asmeniniais, tiek dalykiniais reikalais. Galima pažvelgti į laiškus, kuriuos prelatui atsiuntė seserys Marcelė ir Kotryna Mačiulytės, dvasininkai J. Augulis, Pr. Bučys, P. Dogelis, A. Jakštas-Dambrauskas, A. Jančiauskas, P. Karevičius, J. Matulevičius, K. Prapuolenis, grafaitė M. Tiškevičiūtė, grafienė L. C. Valevskienė, dailininkas A. Varnas, rašytojas P. Vaičiūnas bei kiti asmenys.
Paskutiniajame skyriuje „Memorialinė biblioteka“ muziejininkai kviečia į Maironio skaitytų knygų pasaulį.
Maironio bibliotekoje saugomi 795 spaudiniai lietuvių, rusų, lenkų, lotynų, vokiečių, prancūzų, hebrajų bei kitomis kalbomis. Nemažai jų – su įdomiomis autorių dedikacijomis, paties savininko inicialais ar parašais, pastabomis, netgi įrašytais eilėraščių posmais.
Daugelį leidinių Maironis įsigijo gyvendamas Peterburge. Iš šio miesto į Kauną   parsigabeno didelę ir vertingą biblioteką. Pirmojo pasaulinio karo metais dalis jos buvo išgrobstyta, nes tuo metu Maironis, viską palikęs, buvo pasitraukęs iš Kauno. Grįžęs į savo namus, rūpinosi bibliotekos papildymu, nauju knygų įrišimu. Joje išlikę paties Maironio darbai – 38 vienetai vienuolikos pavadinimų spaudinių: 36 grožinės kūrybos knygos, vienas literatūros istorijos vadovėlis, vienas religinio turinio spaudinys.
Didžiausiąją dalį pasaulietinio turinio knygų sudaro įvairiakalbė beletristika. Bibliotekoje yra religinių, istorinių ir filosofinių spaudinių, filologijos darbų. Galima rasti matematikos, gamtos, medicinos, meno srities, informacinių leidinių.
Pats Maironis savosios bibliotekos katalogo ar sąrašo nėra palikęs.
...Kaip skamba Maironio eilėraščiai, skaitomi aktorių Jono Kavaliausko ir Laimono Noreikos, išgirsite kompaktinės plokštelės audio dalyje.
Projekto „Kompaktinė plokštelė Iš Maironio rinkinio“ autorės Aldona Ruseckaitė ir Raminta Antanaitienė. Kūrybinė grupė: Virginija Pačėsaitė, Dainius Svobonas, Jūratė Zalubaitė, Inga Zamulskienė. Projekto vykdytojas „Terra media“.
...2009 metais, švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, buvo išrinktos iškiliausios asmenybės. Šiame sąraše yra Maironis, kunigas, poetas, lietuvių literatūros klasikas. Mokslo vyras ir dainius, apie kurį J. Tumas-Vaižgantas taip rašė: „Mes iš Maironies mokinomės, juo džiaugėmės, juo stiprinomės ir stiprėjome...“

Parengė pavaduotoja muziejininkystei Raminta Antanaitienė

Visa galerija
Atgal