Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

APIE LEIDINĮ „MLLM: ISTORIJA IR RINKINIAI“

Maironio lietuvių literatūros muziejus 2006 m. birželio 28 d. šventė muziejaus įkūrimo septyniasdešimtmetį. Muziejus įkurtas kaip Maironio memorialinis butas 1936 m. birželio 28 d., per ketvirtąsias poeto mirties metines. Per septynis gyvavimo dešimtmečius muziejus išaugo į respublikinį literatūros muziejų. Per tą laiką ši kultūros institucija ne tik nuėjo vingiuotą kelią, bet ir buvo atsidūrusi kryžkelėse.
Ruošdamiesi muziejaus septyniasdešimtmečio jubiliejui, muziejininkai parengė projektą, norėdami išleisti leidinį, kuriame būtų parašyta muziejaus istorija, atskleista veikla, parodomi saugomų eksponatų rūšių pavyzdžiai. Žodžiu – būtų visuma.

Leidinį finansiškai parėmė iš rezervo lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Ypač daug padėjo Seimo narės Dalia Teišerskytė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Leidinys „Maironio lietuvių literatūros muziejus. Istorija ir rinkiniai“ pasirodė 2007 metų vasarą – kietais viršeliais, 176 puslapių, didelio lapo formato, per 350 iliustracijų, lietuvių–anglų kalbomis.
Apžvelgiama Maironio (Siručio) rūmų, statytų 1742 m., istorija. Tai retas Lietuvoje baroko epochos turtingo miestiečio namas, kuriam suteiktas aukščiausios kategorijos kultūros paminklo statusas. Aprašomas Maironio gyvenimas rūmuose nuo 1909 m. iki mirties – 1932 metų. Maždaug nuo 1922 m. iki 1932 m. Maironio namuose vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. J. Tumas-Vaižgantas apie šį laikotarpį rašė:...diduomenė buvo priimama erdviuose jo paties (Maironio – A.R.) salioniuose. Būdavo linksma ir džiugu, kad ir mes savo tarpe jau turime garsų ir galingą vyrą, gyvenantį nuosavame istoriniame palociuje, ištesantį vaišintį po kelias dešimtis svečių.“ Šie knygos skyriai yra iliustruoti archyvinėmis nuotraukomis.
Kaip minėta, 1936 m. prasideda muziejaus istorija. Šiame skyriuje cituojami Maironio kalbų, pasakytų šventinant M. K. Čiurlionio paveikslų galeriją (1925) ir Karo muziejų (1921), fragmentai. Mat norėta atskleisti poeto mintis ir požiūrį į muziejus bei jų reikšmę. Kituose skyriuose, tyrinėjant muziejaus dokumentus, rašoma pokario metų, Kauno literatūros muziejaus, Respublikinio literatūros muziejaus istorija, (muziejaus pavadinimas daug kartų keitėsi), apžvelgiami Atgimimo ir Nepriklausomybės metai – iki 2006-ųjų. Leidinyje stengtasi laikytis istorinės tiesos, nieko nenuslepiant, nepagražinant. Pirmą kartą skelbiama daug įdomių karo bei pokario metų dokumentų ir fotografijų. Tie dokumentai kartais patys neįtikėčiausi – klausiama, ar muziejus neaugina gyvulių, neturi pasėlių, nerenka metalo laužo, nenuomoja butų...
Leidinyje paminimi visi darbuotojai, kurie dirbo ilgesnį laiką.
Prieš keliolika metų muziejus turėjo trylika padalinių visoje Lietuvoje – rašytojų memorialinių tėviškių. Šiuo metu globoja penkis memorialinius muziejus Kaune – jiems leidinyje irgi yra skiriama vietos.
Koks būtų leidinys apie muziejų, jeigu nebūtų rašoma apie ekspozicijas arba nebūtų ekspozicijų fotografijų? Daug Maironio memorialinio buto nuotraukų, kitų veikusių ar veikiančių ekspozicijų fragmentų.
Vienas svarbiausių leidinio tikslų buvo supažindinti skaitytojus su tuo, ką muziejus saugo. Pateikti pavyzdžiai visų eksponatų rūšių: rankraščių, laiškų ir atvirlaiškių, fotografijų, dokumentų, knygų, spaudos, meno kūrinių, memorialinių daiktų. Peržvelgus eksponatų pavyzdžius, matyti, kad literatūros muziejus saugo labai įvairaus pobūdžio eksponatus ir turi keletą funkcijų – bibliotekos, archyvo, muziejaus, kultūros centro.
Leidinį sudarė ir muziejaus istoriją parašė Aldona Ruseckaitė. Ji taip pat parašė trumpą muziejaus rinkinių apžvalgą. Namų šeimininko poeto Jono Mačiulio-Maironio rinkinį apžvelgė Regina Mažukėlienė.
Leidinio dailininkė Inga Zamulskienė, maketavo spaustuvės Morkūnas ir Ko maketuotoja Marju Šlapikienė. (Beje, šioje spaustuvėje leidinys spausdintas). Fotografijos yra Zenono Baltrušio ir Aldonos Ruseckaitės, kalbą redagavo Dovilė Gimberienė, o tekstą ir etiketės į anglų kalbą vertė Mykolė Lukošienė ir Deimantė Juozilaitytė.
Patys muziejininkai, vartydami šią knygą, juokauja, kad švęsdami septyniasdešimtmetį pirmą kartą apžvelgė visą muziejaus kelią, paklojo pagrindus tiems, kurie rašys tobulesnę istoriją, kai Maironio lietuvių literatūros muziejus švęs šimtmetį... 

                                                                 Maironio lietuvių literatūros muziejaus informacija

Visa galerija
Atgal