Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

MAIRONIO KŪRYBINIO DARBO 125-METIS

1913 metais Jonas Mačiulis-Maironis buvo sveikinamas kūrybinio darbo 25-mečio proga. Spaudoje visur buvo akcentuojama, kad 1888-aisiais jis pradėjo savo literatūrinį kelią. Nuo 1913-ųjų rudens laikraščiuose, žurnaluose buvo viešai svarstoma, kaip deramai pasveikinti Maironį; buvo leidžiami specialūs žurnalų numeriai, skirti mūsų didžiajam dainiui, ar tiesiog spausdinami sveikinimo žodžiai poetui. Išėjo atskiri „Draugijos“, „Ateities“ numeriai; apie Maironį straipsnius parengė Sofija Kymantaitė, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kiti.

* * * 

Tiksliai paaiškinti, kodėl ši data žymi Maironio kūrybinio darbo jubiliejų, sudėtinga. Pirmasis publicistinis straipsnis pasirodė laikraštyje „Novoje vremia“ 1883 m., pirmasis eilėraštis, pasirašytas Zvalionio slapyvardžiu, buvo išspausdintas 1885 m. „Aušroje“. Vienas logiškiausių paaiškinimų – 1888 m. jaunas klierikas, prieš išvykdamas į Peterburgą tęsti mokslų, įteikia vyskupui Antanui Baranauskui savo poemėlę „Lietuva“. Kaip teigiama V. Zaborskaitės monografijoje „Maironis“, „praslinkus trejetui mėnesių nuo mokslo metų pradžios, A. Baranauskas pasiunčia į Akademiją jos inspektoriui Dovydaičiui laišką, kuriame rašo, jog vienas klierikas, Jonas Maculevičius, dedikavęs jam sąsiuvinį eilių. Jų rašyba fonetikos požiūriu neišlaikanti kritikos, esanti klaidinga. Bet jų autoriui esą negalima nepripažinti talento <...>.“ Taigi minimais metais Maironis pirmą kartą pasirašė savo pavarde. Poemėlė „Lietuva“ vėliau buvo spausdinta dalimis, o visa publikuota tik po 100 metų – 1988-aisiais Maironio „Raštų“ antrajame tome.

* * *

Bene pirmieji spaudoje Maironį pasveikino Amerikoje gyvenantys lietuviai moksleiviai: „Maironis, lietuvių dainius. Šįmet sukanka 25 metai nuo laiko, kuomet pradėjo veikti ant literatinės dirvos. Pagerbimui didžiai gerb. jubiliato yra rengiamas Kaune tam tyčia susitvėrusiojo komiteto tų sukaktuvių iškilmingas apvaikščiojimas. Amerikos lietuviai katalikai moksleiviai linkėja didžiai gerbiamajam jubiliatui ilgiausių metų!“

* * * 

Vienas pirmųjų spaudoje paraginęs sveikinti Maironį su kūrybinio darbo 25-mečiu buvo kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis 1913 m. rudenį „Vilties“ laikraščio „Mūsų raštai“ skiltyje apžvelgė „Ateities“ 10-ąjį numerį: „No. 10 Jubiliejinis Maironies Numeris. 1888–1813 XXV. Su pasveikinimu Jubiliato. Gražus numerėlis. Jau žinomas ir mėgiamas dainius Putinas davė visai gerą „Maironies“ charakteristiką. Pr. V–tis „Iš patamsių į šviesią ateitį“ – „Raseinių Magdės“ persakė idėjas. Žvangutis davė gražų, jausmingą vaizdelį „Dainius“. M. Naras „Maironis, kaipo teologas – recenzavo jo knygą „De justitia at jure“. Mėlynasis šilas recenzavo Maironies „Lietuvos istoriją“ ir „Pavasario balsus“ su „Kur išganymas“. K-as – jo referatą: „Krikščioniškasis socialinės tvarkos mokslas pagal Leono XIII encyklikų“. Vytautas pavedė Maironiui mokslo referatą: „Gyvybės atsiradimas“. <...>
Gražus numerėlis, gražiu tikslu sudarytas. Sektina. Be kunigo Būčio ir „Ateities“, rodos, dar niekas neužsiinteresavo „pirmojo mūsų dainiaus“ 25 metų rašymo sukaktuvėmis. Gerbiamasis Jubiliatas atsisakė nuo iškilmingo šventimo Jo sukaktuvių. Bet laikraščiai, kiekvienas saviškai, privalo tuos metus paminėti ir Jubiliato nuopelnams prisižiūrėti: jų poeto nusižeminimas nepasieks.“

* * * 

„Kaip tinkamiausia pagerbus Maironies jubiliejus?“ – tokia antrašte pirmajame „Vilties“ puslapyje 1913 m. lapkričio 19 d. buvo išspausdintas straipsnis, kurį pasirašė M. D. Pateikiame straipsnio fragmentą: „Šiemet minime dvejas tautines sukaktuves: liūdnąsias – Horodliaus unijos, kurios pasėkmės norėjo Lietuvą nuo žemės paviršiaus nušluoti, ir linksmąsias – mūsų tautos dainiaus Maironies jubiliejų. 
Į Horodliaus uniją veizime neramia širdžia, nes ji paviliojo mūsų šviesią diduomenę, rengdama karstą ir pačiai lietuvių tautai. Gi Maironies jubiliejuje matome vieną iš anų mūsų atgimimo pionierių, kurie sunkiose dienose gaivino Tėvynę. Maironis – mūsų dainius – savo jausmingomis dainomis diegė lietuvių, ypač jaunimo širdyje, Tėvynės meilę – pakilią meilę!
Maironis ypatingai yra artimas jaunimo širdžiai. Dėl tos priežasties, tarytum prigimto nujautimo vedamas, jaunimas pirmutinis šiemet mini to mūsų dainiaus 25 metines literatiškojo darbo sukaktuves. Pirmieji vasarop dainių pagerbė tai Amerikos lietuviai moksleiviai. Vėliau ateitininkai. O tik jau po jų – kiti mūsų laikraščiai mini.
<...>
Užjaučiant kun. Tumui, kai jį vijo endekai iš Vilniaus, susidarė jo vardu fondas rytiečiams šviesti; minint mūsų veikėjo ir dainiaus kun. Dambrausko 25 metines liter. darbo sukaktuves – iš visuomenės aukų tam atminimui pastatyta Vilijampolės Slabadoje mokykla jo vardu. Todėl minėdami Maironies sukaktuves irgi privalytumėm ką nors panašaus padaryti. Aš kreipčiau akį į mokslus einantį lietuvių jaunimą. Sudarykime kad ir prie „Motynėlės“ Maironies vardu ypatingą fondelį – ypatingai talentuotiems mūsų moksleiviams šelpti. <...> Tai būtų, mano menku išmanymu, geriausias mūsų mylimojo dainiaus sukaktuvių paminėjimas, kad tomis aukomis sušelptas išeitų Lietuvai nors vienas-kitas nemažiau Tėvynei naudingas darbininkas,  kokiu yra mūsų mylimasai dainius Maironis – prel. Maculevičius.“

* * *

Kaip buvo minėta, 1913 m. „Ateities“ 10 numeris buvo skirtas Maironiui. Jame rašoma:
„Gerbiamiausias dainiau!

Skirdami šį „Ateities“ numerį Tavo 25 metų literatiškam darbavimuisi pagerbti, linkime Tau nuo širdies ilgiausių metų ir trokštame, idant Tavo kanklių stygos ilgai dar skambėtų mūsų tėvynėje Lietuvoje, žadindamos gerus jausmus jaunimo širdyse, o ypač meilę savo tėvų kalbos.

                                              
Su tikriausia pagarba
„Ateities“ Redakcija“

Visa galerija
Atgal