Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
12
lapkričio
2019

MARIUS KATILIŠKIS

Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose savo vietą visuomet suranda kiekvieno, tiek garsesnio, tiek mažiau žinomo rašytojo archyvas. Tad nė vienam nors kiek besidominčiam lietuvių literatūra nekils klausimas, ar saugomas muziejuje Mariaus Katiliškio (1915–1980) archyvas? Atsakymas aiškus.
Vieno žymiausių išeivijos prozininkų Mariaus Katiliškio (Albino Vaitkaus) archyvas nėra gausus, tačiau čia rasime įdomios ir vertingos medžiagos. Kiekvienas muziejininkas pasakys, jog vertingiausi, išliekamąją vertę turintys eksponatai yra rašytojų rankraščiai, originalios nuotraukos, dokumentai, meno kūriniai, asmeniniai rašytojų daiktai.
M. Katiliškio fonde didžioji dalis eksponatų – originalūs. Tačiau rasime keletą mašinraščių (bet ir šie bus su autoriaus taisymais), fotokopijų. Visuomet įdomu pamatyti, kaip atrodė rašytojas vaikystėje, paauglystėje, įdomu pažvelgti į artimuosius ir t.t. Džiugu, jog M. Katiliškio fonde nuotraukų nemažai. Ypač daug portretinių, darytų 1932–1976 m. Rasime čia ir rašytojo tėvus su vaikais (viso jų buvo 11, M. Katiliškis – devintas), seseris ir kitus artimuosius. Išvysime rašytoją gimtuosiuose Gruzdžiuose, Žagarėje (1932 m.), Bubiuose (1933 m.), Šiauliuose (1937 m.). M. Katiliškis – gamtos vaikas. Tad nenuostabu, jog nemažai nuotraukų darytų gamtoje. Taip pat išvysime rašytoją su žmona, žymia išeivių poete Liūne Sutema (Zinaida Nagyte), vaikais – sūnumi ir dukra. Be abejonės, rasime nuotraukų, darytų įvairiuose literatūros vakaruose.
Rašytojo rankraštis, kaip ir originali nuotrauka, taip pat kelia susidomėjimą. Tenka apgailestauti, jog M. Katiliškio fonde rankraščių nedaug. Yra keletas fragmentų, romano „Išėjusiems negrįžti“ įžanga, tezės apie dailę. Yra keletas mašinraščių su rašytojo taisymais (tai apsakymai „Vasaros ugnys“, „Užgavėnės“).
Galima pasidžiaugti, jog rašytojo archyve yra dokumentų. Jų nedaug, bet visi originalūs, su parašais ir antspaudais. Tai Žagarės gimnazijos 2-os klasės baigimo pažymėjimas (išduotas 1931 m.), Žagarės valsčiaus išduotas laikinasis asmens liudijimas, keletas darbo pažymėjimų (išduoti 1947 m. ir 1949 m.), Freiburgo meno mokyklos studento pažymėjimas (išduotas 1948 m.), laikraščio „Tėviškės garsas“ korespondento pažymėjimas.
Negalima nepaminėti ir meno kūrinių. Jų rašytojo fonde yra trys: tai dailininko A. Boso sukurtas bronzinis medalis M. Katiliškiui (1987 m.), paties rašytojo pieštas aktorės E. Petrauskienės portretas (data nenurodyta) ir dailininko O. Virkau ekslibrisas (1974 m.).
Kiekvieno rašytojo archyve rasime knygų. M. Katiliškis išleido septynias knygas: du novelių rinkinius („Prasilenkimo valanda“, „Šventadienis už miesto“), tris romanus („Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“, „Miškais ateina ruduo“), du apsakymų rinkinius („Paskendusi vasara“, „Apsakymai“). Po rašytojo mirties Lietuvoje išleista knyga „Užuovėja. Išėjusiems negrįžti“, Čikagoje – „Pirmadienis Emeraldo gatvėje“. Visas šias knygas rasime M. Katiliškio archyve. 2003 metais archyvą papildė 60 metų dingusiu laikytas rašytojo novelių rinkinys „Seno kareivio sugrįžimas“ (2003 m. Šiauliai).
Visuomet įdomu išgirsti rašytojo balsą, paklausyti jo skaitomų kūrinių. Aprašomame archyve yra Lietuvos radijo ir televizijos išleista audio kasetė „Rašytojų balsai“, K. Almeno įrašytas pokalbis su rašytoju. Džiugu, jog fondą papildė A. Renecko sukurtas filmas „M. Katiliškis – iš prisiminimų“ (1977 m.).
Toks šiuo metu muziejuje saugomas M. Katiliškio archyvas. Tačiau tikimės, jog muziejininkų ir lankytojų dėka jis po truputį gausės.

Parengė muziejininkė Daiva Bumblauskaitė

Visa galerija
Atgal