Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
lapkričio
2019

KAZYS BRADŪNAS (1917–2009)

Kazys Bradūnas (1917–2009) – poetas, redaktorius, išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje – vienas iš prieškarinės Lietuvos Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų augintinių, kartu su Alfonsu Nyka-Niliūnu (tikr. – A. Čipkus), Henriku Nagiu, Mamertu Indriliūnu, Broniumi Krivicku, Vytautu Mačerniu, Pauliumi Jurkumi subrendęs gražiausiu Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Eilėraštyje apie savo kartą K. Bradūnas rašė: „Mūsų kartos niekas nepakartos.“  
Po rašytojo mirties jo palikimu rūpinosi žmona Kazimiera Podolskytė (1918–2010), dabar – dukros Elena Aglinskienė ir Lionė Kazlauskienė. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (MLLM) saugomas gausus Kazio Bradūno archyvinis rinkinys – per 15 tūkstančių archyvalijų: nuotraukos, rankraščiai, dokumentai, epistolinis palikimas, spauda ir spaudiniai, knygos, memorialiniai daiktai, garso ir vaizdo įrašai su poeto įskaitytais eilėraščiais. Dalis vertingos archyvinės medžiagos buvo saugoma sūnaus Jurgio namuose Baltimorėje (JAV), tačiau gaivališkos gamtos stichijų jėgos – uragano – buvo nuplukdyta į vandenyno įlanką arba negrįžtamai suniokota. Kita vertinga medžiaga šių eilučių autorės buvo peržiūrėta ir atsirinkta darbinės kelionės metu poeto dukros Lionės namuose Bostone. 2016 metais, balandžio–birželio mėnesiais, dukra Elena Aglinskienė perdavė tėvų namuose, Vilniuje, likusį epistolinį bei rankraštinį palikimą. Kazio Bradūno rinkinys tyrinėjamas, eksponuojamas, skelbiamas.
Nuotraukos ženklina poeto gyvenimo kelią, kuris driekėsi iš gimtųjų Kiršų kaimo per Kauną – Vilnių – Miuncheną – Baltimorę – Čikagą ir vėl sugrįžo į Vilnių. Nuotraukoje išlikęs jo Tėviškėje, Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (dab. Vilkaviškio r.), pastatytas senovinis kryžius. Dviejose fotografijose užfiksuotas mažas Kaziukas su tėvais bei visais šeimos nariais. Kiek daugiau fotografijų, nusakančių jo moksleiviškas dienas: matome K. Bradūną Alvito pradžios mokyklos mokinį pamokų metu, ateitininkų sueigose pas kunigą Justiną Dabrylą, literatūros būrelio susirinkimuose. 1937 metais įstojęs į VDU Teologijos-filosofijos fakultetą, įsitraukė į Šatrijos draugijos veiklą. Iš fotografijos žvelgia VU universiteto literatai šatrijiečiai: K. Bradūnas, P. Jurkus, V. Mačernis, B. Krivickas, M. Indriliūnas, E. Matuzevičius. Nuo 1949 metų gyventa Amerikoje. Nuotraukų gausa iliustruoja ypatingas gyvenimo bei kūrybos akimirkas. Užfiksuoti K. Bradūno pirmieji sunkūs fiziniai darbai – duobkasio, vėliau – akmenskaldžio. Istoriniu tapo K. Bradūno surengtas pirmasis literatūros vakaras Baltimorėje. Programos dalyviai nusifotografavę prie Edgaro Alano Poe kapo – tai Nelė Mazalaitė, Bernardas Brazdžionis, P. Jurkus, A. Nyka-Niliūnas, žurnalistas Cezaris Surdokas ir kt. Jaukumas ir šiluma dvelkia iš Kazio ir Kazimieros Bradūnų giedrią draugystę, jų bendro gyvenimo kelią, atspindinčių nuotraukų: įamžinta vestuvių diena; vėlesnėse – sunkaus, bet laimingo, meile ir ištikimybe grįsto bendro likiminio tremties kelio akimirkos.
Negausūs K. Bradūno archyvo dokumentai paryškina, patvirtina iki tol mažai arba visai nežinotus biografijos faktus. Poeto rinkinyje yra jo krikšto liudijimas, asmens pažymėjimas, Vilniaus universiteto baigimo diplomas, premijų įteikimo aktai. Svarbūs dokumentai – Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos nario bilietas Nr. 29, išduotas K. Bradūnui 1946 metais Tiubingene; Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos atsargos karininko liudijimas; Vilniaus universiteto baigimo diplomo išrašas, išduotas Pinnenberge 1948 m. Vienas iš seniausių dokumentų, laiko tėkmės gerokai apniokotas – pageltęs, skylėtas ir aptrupėjęs – asmens liudijimas, išduotas 1936 metais Alvite, o vėliau – 1943 metais į jį įrašyta ir žmona K. Podolskytė. Išlikusi ir Vokietijoje išduota sutuoktuvių liudijimo kopija bei kiti dokumentai.
Išskirtinę rinkinio vertę sudaro gausūs poeto kūrybiniai rankraščiai: nuo mažų palaidų, kaligrafiškai prirašytų lapelių iki didelio formato užrašų sąsiuvinių. Minėtina pirma rankraštinė knyga, padovanota poetui su Arkivyskupo Mečislovo Reinio įrašu-palaiminimu, 1943 metų kovo 5 d. Vilniuje. Dvi mažos užrašų knygelės bei mokykliniai sąsiuviniai prirašyti Vokietijoje sukurtų eilėraščių. Juose daug braukymų, taisymų; yra įvairių pastabų, įrašytų adresų. K. Bradūno rinkinyje saugomi jo knygų daliniai maketai, užrašų knygos su eilėmis. Rankraštinis palikimas atveria poeto kūrybos vyksmą: pirmieji eilėraščiai rašyti mažomis apvaliomis raidėmis, tvirta kaligrafiška rašysena, kiek vėliau – jau skubria, neramia ranka. Reikia pastebėti, jog vienus eilėraščius poetas preciziškai taisė, daug kartų perrašinėjo; kiti liko beveik be taisymų, tarsi „išnešioti“ ir užrašyti iš atminties. Beveik kiekviename sąsiuvinyje yra K. Bradūno ranka dviem, trim ar vienu pliusais paženklintų eilėraščių, prie kai kurių priklijuoti lapeliai – taip poetas atrinkinėjo geriausius eilėraščius savo dviejų dalių kūrybos Sutelktinei.
K. Bradūno rinkinyje yra per aštuonis tūkstančius įvairių adresantų jam rašytų laiškų. K. Bradūno susirašinėjimo ribos prasiplėtė, jam redaguojant žurnalus Aidai, Literatūros lankai, o vėliau – dienraštį Draugas. Jis rašė kolegoms rašytojams į visas „pasaulio puses“, į visus žemynus, prašydamas pagalbos, kad lietuviškas žodis nežūtų svetur, kad kultūrinė spauda pakylėtų žmogų nuo pilkos kasdienybės, atvertų jaukesnį, gražesnį, harmoningesnį pasaulį. Pats siekė ir kitus skatino išlaikyti aukštą estetinį, meninį kūrinio lygį.
K. Bradūno rinkinyje saugoma reto unikalumo spauda ir spaudiniai. Tai jo paties Vokietijoje ir Amerikoje redaguoti leidiniai: Vokietijoje leisto literatūros, kultūros ir meno žurnalo Aidai trys knygos – komplektai; taip pat, beveik visi to paties, leisto Amerikoje žurnalų komplektai; gražiai įrišti didelio formato dienraščio Draugas kultūros ir meno priedo 27 komplektai.
Rinkinyje saugomos visos K. Bradūno išleistos knygos. Lietuvoje debiutavo poezijos knygele Vilniaus varpai; antroji – Pėdos arimuos, Vokietijoje išeina antra papildyta Vilniaus varpų laida, Svetimoji duona, Maras, Apeigos. Amerikoje išeina Devynios baladės, Morenų ugnis, Sidabrinės kamanos, Sonatos ir fugos, Donelaičio kapas, Pokalbiai su karaliumi, Alkana kelionė, Užeigoje prie Vilniaus vieškelio, Prierašai, Krikšto vanduo Joninių naktį ir kitos. Taip pat rinkinyje yra jo redaguotos knygos: Lietuvių poezija III t. 1971 m. Čikaga. Kita knyga, pasirodžiusi jo rūpesčiu, buvo Lietuvių literatūra svetur 1945–1968 (1968) Stambiausias jo kaip redaktoriaus darbas - knyga Egzodo rašytojai 1945–1990 m. Kitų rašytojų rinkiniuose saugomos K. Bradūno knygos su dedikacijomis.
Memorialinių daiktų nėra gausu – rinkinyje saugomi rašytojo akiniai su įdėklu. Senas, aptrintas portfelis su inicialais. Poeto žmonos muziejui buvo perduotas paltas, kepurė, drožinėta lazda su vertingu variniu žiedu. K. Bradūnas itin brangino jam Jono Aisčio dovanotą parkerį.
Rinkinyje saugoma ir vaizdajuostė su įrašyta LTV laida Mūsų miestelisAlvitas; garso įrašas – K. Bradūno kūrybos vakaras,1997 02 25; garso kasetės: Rašytojų balsai (2002), dainininkė A. Stempužienė atlieka dainas K. Bradūno žodžiais. Įrašytas poeto kūrybos skaitymas iš renginio vykusio MLLM –1995 05 11.
Kazio Bradūno rinkinio archyvalijos: nuotraukos, dokumentai, rankraščiai, epistolika atveria daugiaplanę, daugiašakę kultūrinę, literatūrinę, socialinę, visuomeninę veiklą, leidžiančią rekonstruoti praeities įvykius.
 

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė

Visa galerija
Atgal