Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
12
lapkričio
2019

HENRIKAS NAGYS

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas modernaus lietuvių poeto, žemininko, lankininko, vertėjo, reiklaus literatūros kritiko Henriko Nagio (1920–1996) archyvas, kurį sudaro apie 300 eksponatų. Rinkinys nėra gausus, tačiau jame esanti vertinga medžiaga atspindi rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią. Pirmuosius eksponatus dovanojo pats poetas, vėliau perdavė žmona Birutė Vaitkūnaitė. Originalios medžiagos gauta stažuotėje JAV iš poeto sesers Zinos Nagytės-Katiliškienės (Liūnės Sutemos).
Rinkinį sudaro nuotraukos (124), dokumentai (5), rankraščiai (38), laiškai (90),visos rašytojo knygos, keletas asmeninių daiktų, fonoteka (9).
Poetas V. Šaltmiras apie H. Nagį rašė taip: „riteris, romantikas, Don Kichotas, paukščio žvilgsniu matavęs ir karpęs pasaulį“, su broliu dvyniu Martynu gimė 1920 m. spalio 12 d. Mažeikiuose. Gyveno ir mokėsi Radviliškyje, Kaune, Skuode, Šilutėje, Kėdainiuose, Naujojoje Vilnioje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete germanistiką, lituanistiką, meno istoriją. Vėliau studijavo Innsbrucko, Freiburgo universitetuose. Innsbrucko universitete parašė ir apsigynė disertaciją apie austrų poetą G. Traklį. Iš Vokietijos poetas išvyko su tėvais ir seserimi į JAV, o vėliau jau vienas į Kanadą. Rinkinyje saugomos unikalios nuotraukos, kurios iliustruoja poeto gyvenimo kelią. Ankstyvose nuotraukose užfiksuotas būsimas poetas pirmosios Komunijos metu Kaune, su futbolo komandos draugais 1938 m. Pagėgių Donelaičio gimnazijoje, Radviliškio gimnazijoje su klasės draugais 1927 m., Naujojoje Vilnioje su šuniu Filiu 1939 m.; daug gražių nuotraukų su tėvais bei artimaisiais. Ypatingai įdomios ir retos nuotraukos, kuriose užfiksuotos gyvenimo Vokietijos DP stovyklose akimirkos: Lietuvių rašytojų draugijos tremtyje įkūrimo suvažiavimas; literatūros vakaras Freiburge; su draugais – J. Kaupu 1946 m. Tiubingene, su M. Katiliškiu, A. Nyka-Niliūnu 1948 m. Freiburge. Jaukumu ir šiluma dvelkia nuotraukos, kuriuose H. Nagys užfiksuotas su žmona Birute sūnumi Gintaru, su mylimiausia seserimi Zina ir jos šeima. Rinkinyje saugomos meniškos H. Nagio portretinės nuotraukos bei nuotraukos iš 1991 m. apsilankymo Lietuvoje.
Kanadoje dirbo Monrealio universitete (buvo Monrealio aukštesniųjų lituanistikos kursų vedėjas), bendradarbiavo laikraštyje „Nepriklausoma Lietuva“, vaidino teatro studijoje. Buvo dažnas svečias sesers Zinos šeimoje Lemonte. Dalyvaudavo Santaros Šviesos suvažiavimuose (nuo 1958 m. išrinktas Santaros garbės filisteriu), skaitydavo paskaitas, dalyvaudavo literatūros vakaruose. Įkūrė Monrealio akademinį sambūrį „Lithuania“, įsteigė V. Krėvės premija, buvo Kanados LB Kultūros fondo pirmininku.
H. Nagys pradėjo kurti bei versti eilėraščius iš vokiečių ir latvių kalbų besimokydamas gimnazijoje. Spausdino – „Ateityje“, „Mokslo dienose“, „Židinyje“, „Naujojoje Romuvoje“. Vokietijos DP stovyklose bendradarbiavo spaudoje, dalyvavo metraštyje „Tremties metai“. Innsbrucko universitete subūrė jaunimo organizaciją „Sambūris“. Tuo pat pavadinimu įsteigė ir išleido žurnalą Vokietijoje. Gyvendamas Kanadoje, dalyvavo antologijos „Žemė“ parengime ir išleidime, buvo vienas iš pagrindinių sumanytojų, leidėjų ir bendradarbių žurnalo „Literatūros Lankai“. Bendradarbiavo žurnale „Aidai“, laikraštyje „Nepriklausoma Lietuva“. Buvo produktyvus „Lietuvių Enciklopedijos“ bendraautorius. Rinkinyje saugomi spaudiniai, kurios H. Nagys redagavo ar bendradarbiavo.
Rinkinyje saugomi vertingi jo rankraščiai – autobiografija, atsiminimai apie rašytoją A. Škėmą, dailininką V. Igną ir kiti. Saugomi ne tik jo parašyti originalių straipsnių meno, literatūros, kultūros temomis juodraštiniai rankraščiai, bet ir originalūs kūrybiniai bei vertimų rankraščiai. Yra išlikę eilėraščiai, rašyti 1948 m. Nuo gimnazijos suolo pamilo R. M. Rilkės kūrybą, išvertė jo „Sakmę apie Korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“. Rinkinyje saugomi jo vertimų – F. Holderlino, G. Traklio, R. Dehmelio, S. Georgo, E. Stadlerio, P. Celano, C. Sandburgo, T. Wilderio, K. Skalbės, J. Rainio ir kiti rankraščiai bei mašinraščiai. Apie savo kūrybą poetas rašė: „Eilėraščiai gimsta laimingą valandą, kai viskas tarsi savaime sukrenta savo vieton... kai visos žodžio dimensijos – prasminė, vaizdinė, muzikinė – susilydo į vieningą lydinį... Tai savotiška alchemija, nenusakoma racionaliais žodžiais.“
Poetas parengė ir išleido šešias poezijos knygas, vertimų knygą, parašė „Kantatą Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva“. Visos knygos saugomos rinkinyje. Literatūriniame pasaulyje debiutuoja Vokietijoje rotoprintu atspausdinta knyga „Eilėraščiai“ (1946 m.), už kurią paskirta „Patrijos“ leidyklos premija. Antroji knyga ir kitos taip pat išeina Vokietijoje – „Lapkričio naktys“ (1947 m.), „Saulės laikrodžiai“ (1952 m.), „Mėlynas sniegas“ (1960 m.), „Broliai balti aitvarai“ (1969 m.). Už pastarąją knygą paskirta LRD premija. Už knygą „Prisijaukinsiu sakalą“ (1978 m.) paskirta V. Krėvės premija. Už  Lietuvoje išleistus eilėraščius „Grįžulas“ (1990 m.) paskirta Jotvingių premija Druskininkuose, o 1996 metais išleista „Sakalų valanda“.
Vertingą rinkinio dalį sudaro epistolinis palikimas. Laiškuose atsispindi poeto bendravimas su įvairiais žmonėmis, nuotaikos, atsiskleidžia kūrybiniai sumanymai, visuomeninės veiklos atspindžiai. Išlikę P. Visvydo laiškai, rašyti 1947–1948 m., susirašinėjimas su S. Santvaru 1948–1982 m.; su A. Gustaičiu 1968–1989 m. Taip pat susirašinėjo su dail. V. Ignu; J. Gimbutu, E. Matuzevičiumi, su A. Vaičiulaičiu – nuo 1947 m. iki 1992 m.
Rinkinyje saugomas dailininko A. Vaitkūno pieštas H. Nagio portretas, T. Valiaus iliustracijos H. Nagio poezijos knygoms.
Fonotekoje saugomi vertingi įrašai, kuriuose poetas skaito savo kūrybą Amerikoje, Kanadoje, Lietuvoje. Į audiokasetę įrašyta H. Nagio sukurta „Kantata“. Saugoma yra ir video kasetė (1998 m.) su studijos A propos sukurtu filmu apie poetą Henriką Nagį.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė

Visa galerija
Atgal