IŠEIVIŲ LITERATŪROS SKYRIAUS RINKINYS

Rašytojas, žurnalistas, redaktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas Aloyzas Baronas (1917–1980) paliko ryškius pėdsakus JAV LB kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Stebėtinai gausus ir jo literatūrinis kraitis: parašė ir išleido JAV beveik trisdešimt knygų.

Tarp gausių išeivių rašytojų archyvų Maironio muziejuje yra ir kunigo, publicisto, teologijos profesoriaus, rašytojo, kultūros istoriko ir filosofo Stasio Ylos archyvinis rinkinys. 

Literatūros kritikas, bibliotekininkas Vytautas Aleksandras Jonynas (1918–2004), parašęs per 400 knygų recenzijų, spektaklių įvertinimų, dailės ir muzikos vakarų aprašymų paliko ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros istorijoje.

Kazys Bradūnas (1917–2009) – poetas, redaktorius, išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje – vienas iš prieškarinės Lietuvos Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų augintinių.

Lyginant su didžiaisiais Maironio lietuvių literatūros muziejuje (MLLM) saugomais išeivių autorių rinkiniais (S. Santvaro, A. Gustaičio, A. Vaičiulaičio), Londone gyvenusio rašytojo, redaktoriaus Kazimiero Barausko-Barėno fondas nėra gausus. 

Juozo Kėkšto (tikroji pavardė Adomavičius, 1915–1981) – lietuvių išeivių poeto ir vertėjo archyvinis rinkinys Maironio lietuvių literatūros muziejuje nėra labai gausus. Jame yra per 300 eksponatų, kurių didžiąją dalį sudaro albume esančios nuotraukos ir memorialinės bibliotekos knygos.  

Maironio lietuvių literatūros muziejuje beveik visus rinkinius sudaro rašytojų archyvai: jų memorialiniai daiktai, laiškai, rankraščiai, nuotraukos ir kita. Tačiau keletas fondų yra išskirtiniai. Jie skirti ne rašytojams, o kitiems ne mažiau lietuvių kultūrai ir literatūrai nusipelniusiems reiškiniams ar asmenybėms. Prie tokių galima priskirti Spaudos, Kultūros, o greta šitų – Mykolo Morkūno fondus. 

„Neparašiau knygos, vadinasi, negimiau“, – taip A. Škėmos lūpomis prabyla „Baltos drobulės“ pagrindinis herojus A. Garšva. Citata nusako vieno žymiausių išeivių prozininko, dramaturgo, literatūros kritiko, režisieriaus, aktoriaus A. Škėmos gyvenimo tikslą. Kūryba jam tampa amžina vertybe, tik per ją galima įsiamžinti ir palikti neišdildomus pėdsakus. 

Vieno žymiausių išeivių poeto, vertėjo Henriko Radausko (1910–1970) rinkinys yra negausus — per 200 eksponatų. Tai nuotraukos, poezijos ir vertimų knygos, rankraščiai, laiškai, spaudiniai, memorialinė biblioteka. Pirmieji eksponatai – H. Radausko straipsniai apie vertimo meną – gauti 1970–1972 metais. 

Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose savo vietą visuomet suranda kiekvieno, tiek garsesnio, tiek mažiau žinomo rašytojo archyvas. Tad nė vienam nors kiek besidominčiam lietuvių literatūra nekils klausimas, ar saugomas muziejuje Mariaus Katiliškio (1915–1980) archyvas? Atsakymas aiškus.

Poetas, vertėjas, redaktorius Juozas Almis Jūragis (1917–2014), nuo 1948 m. gyvenęs Australijoje, savo archyvinę medžiagą bei asmeninės bibliotekos knygas pradėjo siųsti 1996 m. Kunigas ir poetas Ričardas Mikutavičius svečiavosi Australijoje, susitiko su J. A. Jūragiu, kuris teiravosi, į kokią Lietuvos instituciją jam perduoti savo archyvą. 

Pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje diplomuotas teatrologas, režisierius, aktorius, poetas, vertėjas, kritikas Jurgis Blekaitis (1917–2007), dovanodamas Maironio lietuvių literatūros muziejui (toliau – MLLM) poezijos knygą „Rudens ritmu“, įrašė: „Žodžiai ieškantys namų“. Ne tik ši knyga, bet ir visas menininko archyvinis kultūrinis palikimas rado saugų uostą Maironio namuose.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas modernaus lietuvių poeto, žemininko, lankininko, vertėjo, reiklaus literatūros kritiko Henriko Nagio (1920–1996) archyvas, kurį sudaro apie 300 eksponatų. Rinkinys nėra gausus, tačiau jame esanti vertinga medžiaga atspindi rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią.