Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
11
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VYTAUTO MAČERNIO AUTOGRAFAS

Poeto Vytauto Mačernio gyvenimas taip ir liko vadintis jaunyste, nes žuvo jis eidamas 24-iuosius metus lygiai prieš 70 metų – 1944-jų spalio 7 d. Jį netoli Žemaičių Kalvarijos užmušė atsitiktinai sprogusio sviedinio skeveldra. Vytautas turėjo ypatingą nuojautą, buvo tarytum mistikas, išsipranašavęs savo mirties laiką. Štai eilėraštyje „Mirties paveikslas“ jis rašo:
Ir slinks veidai, kadais matyti, / gyvenimas vaizduos pasikartos./ Išeisi tu iš čia rudens vėlyvą rytą / Ir nebegrįši niekados.
Arba kitas ketureilis:
Ar liūdnesnio kas būti galėtų / Už likimą žmogaus šioj nakty? / Jo gimimas toks ilgas ir lėtas, / O mirtis – nelaukta ir staigi.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra gana didelis V. Mačernio eksponatų rinkinys, kurio didžiausią dalį perdavė jo sužadėtinė Bronė Vildžiūnaitė. Kai 2011 m. šventėme V. Mačernio 90-metį, Vilniuje gyvenanti Vildžiūnaitė dar papildė jo archyvą. Šį kartą čia rodome poeto portretinę fotografiją, perduotą sužadėtinės.
Portretą Vytautas dedikavęs Bronei Vildžiūnaitei 1941 m. rugsėjo 16 d. ir užrašęs vieną posmelį iš savo eilėraščio „Į viršūnes“:
Ėjo žmonės visi į tą šalį: / Iš gyvybės skubėjo į mirtį, / Ėjo žmonės parodyt, ką gali / Ir darbais nuveiktais pasigirti...
Mirtis jaunojo poeto eilėraščiuose dažnai minima. Tačiau skaitydami šias eilutes, suvokiame, jog mes, gyvieji, turime Vytauto Mačernio nuveiktais darbais pasidžiaugti.

Parengė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Visa galerija
Atgal