Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
vasario
2018
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„VASARIO 16 AKTĄ AŠ PAVADINČIAU...“

1920 m. vasario 16 d. Maironis taip apibūdino du laikotarpius – iki nepriklausomybės ir nepriklausomoje Lietuvoje: Vasario 16-ąją aš pavadinčiau siena tarp dviejų Lietuvos pasaulių: anoj pusėj Lietuva – svajota, pasišventimo meilėje pradėta, – čia realinė, skausmuose gimusi; ana skaisti idealų, troškimų sritis, padangėmis skriejusi, erškėčių vainiku pasipuošusi, kaip kentėtoja, – ta žemiška, apčiuopiama, bent kiek nustojusi skaistumo ir aureolės; anos mylėtojai nieko nuo jos netroško, jai viską aukojo, – tos mėgėjų šalininkų daugiau, bet jie jau sau reikalauja užmokesnio ir šiltos vietelės, kai kurie jos simpatija apsimetę, ją skaudžiai užvylę, naudoja; ana buvo gryna dvasia, be kūno, – čia dar neišsivystęs su ydomis kūnas. (Iš J. Brazaičio Raštų, Čikaga, 1981, T.2, p. 141)


Šventinę savaitę kviečiame Jus susipažinti su kiek mažiau girdėtais faktais apie Maironio kūrybą. Nors geriausiai žinomi jo sukurti eilėraščiai, tačiau jis buvo parašęs ir tris istorines dramas  – „Kęstučio mirtis“ (1921), „Vytautas pas kryžiuočius“ (1925), „Didysis Vytautas – Karalius“ (1930) – kurios to meto spaudoje sulaukė nemažai atgarsių bei publikos palaikymo. Poetas dviejų savo dramų premjerų datas numatė būtent Vasario 16-ioliktosios išvakarėse, taigi, ar laukė pasirodant spektaklių tuometinė publika? O ką po premjerų rašė laikraščiai? Kviečiame tai perskaityti mūsų atrinktose žinutėse iš senosios spaudos!
 
♦1924-aisiais vasario pradžioje laikraščiuose atsirado nemažai pranešimų apie būsimą spektaklio premjerą „Kęstučio mirtis“ pagal to paties pavadinimo dramą. Laikraštyje Rytas (Nr. 39, p. 3) buvo rašoma: <...> Gražiai pradėjusi šį sezoną Valst. Drama gerai daro – ir labai laiku – sumaniusi parodyti mums šį Maironies veikalą. Visų pirma, griežtai per maža buvo lig šiol jos repertuare originalių mūsų veikalų (tiesa, jų ir iš viso teturime tik tiek, kiek pirštais suskaityti), antra, Maironis – vardas ne mažas, tad ir publikai naujas ne mažas akstinas teatrui lankyti, ir teatrui tai tik garbės tedaro. Reikia tikėtis, kad Derekcija ir neapsivils įtraukdama į savo repertuarą šį veikalą ir paruošusi jį, kiek girdėt, nemažomis biudžeto išlaidomis. Mūsų publika ilgisi savosios originalės dramos ir ją mėgsta ir brangina.
 
♦<...> Statoma pirmą kartą įžymus mūsų originalinės literatūros kūrinys – mūsų tautos atgimimo Dainiaus Maironies didelė 5 veiksmų istorinė drama „Kęstučio mirtis“. Toje dramoje poetingais ir stipriais vaizdais parodomi visi to laiko istoriniai Lietuvos asmens, Kęstučio ir Vytauto karžygiškas kilnumas ir Jogailos bailios klastos, lietuvių kariai ir kryžiuočiai. <...> Režisuoja jį p. B. Dauguvietis. Veikalas gražiai paįvairintas muzika, dainomis, kurioms melodijas pateikė V. Dramos artistas ir kompozitorius p. A. Vanagaitis. Jo vedamas Kauno Būrio Šiaulių choras iš 70-ties žmonių irgi dalyvauja vaidinime.
Naujos dekoracijos, pagamintos dail. A. Galdiko (Vilniaus ir Trakų pilių salės) ir Valst. Teatro dekoratoriaus p. J. Gregarausko (lietuvių karo stovykla, Krėvės pilis). Pagaminti ir nauji atpatinkamoms epochoms lietuvių kostiumai sulig žinomojo Fr. Hottenroth‘o istorinių kostiumų albumo piešiniais ir kitais šaltiniais. Taip pat padaryti lietuvių stiliaus baldai pilies salėms sulig dail. A. Galdiko piešiniais. Žodžiu, Valst. Dramos Teatro daroma visa, kas buvo dabartinėmis sąlygomis galima, kad šis garbingiausiojo lietuvių poeto pirmas scenos veikalas, pirmą sykį mūsų scenoje statomas, būtų tinkamai ir reikiama autoriui, mūsų tautos senovei bei tautos meno kilnumui pagarba pastatytas. (Rytas, 1924, Nr. 39, p. 3)
 
♦Įvykus spektaklio pagal Maironio dramą premjerai, kitą dieną laikraščiuose buvo rašoma: „Kęstučio mirtis“ Maironio-Mačiulio drama praeitą naktį, trukusi nuo 7 val. 30 min., baigėsi lygiai 12 valandą. Tai premjera. Gražios, rūpestingai paruoštos dekoracijos ir istorinis dramos siužetas žavėti žavėjo rinktinę publiką. Buvo matyt daug svečių iš provincijos atvykusių. Ketvirtajam veiksmui pasibaigus publika nesustodama delnų plojimu ir maloniu prašymu iškvietė į sceną patį dramos kūrėją. Sunešta daug vainikų ir bukietų mūsų didžiausiam lyrikui Maironiui: tai dėkingumo išreiškimas. Perskaityta sveikinimai autoriui ir linkėta ilgiausių metų. Senelis Maironis ašarodamas, susigraudinęs atidėkojo visiems. (Rytas, 1924, Nr. 40, p. 6)
 
♦1925-ųjų vasario 15 d. Valstybės Dramos teatre įvyko dar vienos Maironio dramos premjera: V. Drama ruošia šį sekmadienį tautinę naująją Maironies premjerą „Vytautas pas kryžiuočius“. Šią naująją dramą Dainius parašė šią vasarą, beviešėdamas Palangoje, ypačiai paragintas tuo didžiuliu pasisekimu, kurį turėjo jo pernai Valst. Dramos pastatytoji tragedija „Kęstučio mirtis“, kurios „Vytautas pas kryžiuočius“ yra kaip ir tęsinys. <...> Reikia tikėtis, kad mūsų visuomenė, taip jau pamilusi „Kęstučio mirtį“, buvusį populeriškiausiu praėjusį sezoną, o ir dabar gausingiausiai visada lankomąjį Dramos veikalą, tiek pat susidomės ir „Vytautu pas kryžiuočius“; o savo gausingu apsilankymu į pirmąjį jo pastatymą pagerbs ne tik pagarbos nusipelniusį autorių, bet ir svarbų mūsų tautai Nepriklausomybės sukaktuvių momentą (Lietuva, Nr. 35, p. 7).

Visa galerija
Atgal