Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
rugpjūčio
2018

SU VASARIO 16-ĄJA!

Lietuvių literatūros klasikas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis nebuvo Nepriklausomybės Akto signataras, nes negyveno tuo metu Vilniuje, buvo įsikūręs Kaune. Tačiau Maironis visa savo siela, visa širdimi troško Lietuvos Nepriklausomybės ir savo veikla, kūryba prisidėjo prie bendros kovos.
Tačiau šį kartą mūsų įdomus eksponatas yra atspindintis Maironio ir Jono Basanavičiaus ryšį. Jiedu kelis dešimtmečius, jau nuo laikraščio „Aušros“ laikų buvo artimai pažįstami, susitikdavo ir  bendraudavo įvairiais valstybės, spaudos, kultūros klausimais. Muziejaus fonduose saugoma įdomi fotografija, kurioje Maironis su kitais aušrininkais nusifotografavę Kaune, Karo muziejaus sodelyje, prie Jono Basanavičiaus paminklo, pastatyto 1923 m. (skulptorius J. Zikaras).
Išlikęs Maironio rankraštis – pamokslas, pasakytas Kauno bazilikoje 1927 m. vasario 21 d., aukojant Mišias už  a. a. Joną Basanavičių. Poetas Tautos patriarchui skiria pačius svariausius, pačius pagarbiausius žodžius, įvertindamas jo darbus, veiklą, aukojimąsi Tėvynei.


Fotografijoje matome: prie Jono Basanavičiaus paminklo Kaune, Karo muziejaus sodelyje, susibūrę aušrininkai – pirmojo lietuviško visuomeninio politinio ir literatūrinio laikraščio „Aušra“ (1883–1886) leidėjai ir bendradarbiai. Sėdi iš kairės: generolas Jonas Bulota, kalbininkas Jonas Jablonskis, spaustuvininkas, „Aušros“ leidėjas Martynas Jankus; stovi: gydytojas, visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas, G. Beržanskis, rašytojas, teisininkas Antanas Kriščiukaitis, poetas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, Konstancija Jablonskienė, rašytojas, prelatas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, miškininkas, visuomenės veikėjas Povilas Matulionis, atokiau dešinėje – J. Šimoliūnas. 1925 m. gegužės 15 d.

Parengė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Visa galerija
Atgal