Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
lapkričio
2018

STUDENTAI IR DĖSTYTOJAI GEGUŽINĖJE

Puikiai išsilaikiusioje beveik šimtmečio senumo nuotraukoje regime įamžiną sustojusio laiko akimirką – 1925 m. gegužės 17 dieną gaivioje slėnio ūksmėje įsitaisiusią gausią studentiško jaunimo ir dėstytojų kompaniją. Lietuvos universiteto (nuo 1930 m – Vytauto Didžiojo universiteto) Teologijos-filosofijos fakulteto studentai, ištrūkę iš tvankių auditorijų, mėgaujasi „pavasario linksmybėmis“ tyrame pušyno ore. Žavios merginos, dauguma vilkinčios šviesiomis vasarinėmis suknelėmis, kaip gėlės pabirusios pievoje, vaikinai ir dėstytojai, nors ir kostiumuoti, prigulę ar prisėdę ant žolės, tarp jų – keli solidūs dvasiškiai. Visi rimtais, tačiau giedrais veidais, santūriai šypsodamiesi žvelgia į fotoobjektyvą. Nemažai triūsė fotografas, kruopščiai visus susodindamas ir sustatydamas. Matome ir studentų ateitininkų Meno mėgėjų draugijos „Šatrija“ narius, vėliau tapusius įžymiais rašytojais: Salomėją Nėrį, Juozą Paukštelį, Juozą Keliuotį. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi kun. Povilas Dorosevičius (3), Ruseckienė, S. Treigys (6). Antroje eilėje: žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas Juozas Keliuotis (1), I. Malinauskas (3, su skara), mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas Antanas Kučinskas-Kučas-Gervydas (4), prozininkas, dramaturgas, vertėjas Juozas Paukštelis (6), pedagogė, vertėja Angelė Asevičiūtė-Avižonienė (7), M. Kazlauskaitė-Šapalienė (8), trečioje eilėje: filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario VDU rektorius, ateitininkų federacijos vadovas prof. Stasys Šalkauskis (4), droviai besišypsanti poetė Salomėja Nėris (5). Ketvirtoje eilėje sėdi poetas, prozininkas, dramaturgas, kritikas, literatūros mokslininkas prof. Vincas Mykolaitis-Putinas (5). Penktoje eilėje iš dešinės: O. Jakaitytė-Srelienė (5), Emilija Kvedaraitė-Mykolaitienė (6), filosofijos istorikas prof. Pranas Kuraitis (7), literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (10), už jo – literatūros tyrinėtojas, kritikas Juozas Tarvydas. Nuotrauka priklijuota prie pilko kartono.
Už nuotraukoje įsiamžinusių asmenų šypsenų glūdi skirtingi, neretai dramatiški likimai: V. Mykolaitis-Putinas kamavosi spręsdamas dilemą tarp kunigystės ir meilės, jo mylimoji E. Kvedaraitė (S. Nėries bendrakursė, „Šatrijos“ draugijos dainininkė) „turėjo pakankamai atkalumo, ištvermės ir drąsos jį sau laimėti ir su juo pagaliau susituokti visam gyvenimui“ (J. Keliuotis, „Gyvenimo vingiuose": XXI amžius, 2008) – 1935 m. Rygoje įvyko jų civilinė santuoka. S. Nėris svajojo, „kažką tyliai, „slaptai“ mylėjo ir skausmingai tylėjo“, rašė Juozas Keliuotis. Pirmasis lietuvis, įgijęs specialybę Paryžiaus Sorbonos universitete ir žurnalistu dirbęs, buvo J. Keliuotis. 1926 m. baigęs Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, iki 1929 metų Paryžiaus universitete (Sorbonoje) studijavo literatūrą, dailę, filosofiją. Grįžęs iš užsienio, įkūrė ir sumaniai redagavo savaitinį iliustruotą katalikišką kultūros žurnalą „Naujoji Romuva". Baigiantis karui, dauguma J. Keliuočio kolegų pasitraukė į Vakarus, o jis liko Lietuvoje ir čia buvo dukart represuotas, daug kentėjo, pasiligojo.
Vaizdingas, romantiškas pačios vietovės gamtovaizdis. Panemunės šilas – pušynas Aukštojoje Panemunėje, tarp Naujosios Panemunės, Nemuno upės kilpos, Vičiūnų gyvenvietės ir Raudonojo Kryžiaus gatvės. Parke auga savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas – Ąžuolo ir pušies draugystė. Pirmieji poilsiautojai į Panemunės šilą atostogauti atvyko po Pirmojo pasaulinio karo. Nuo 1926 m. poilsiavietė labai išpopuliarėjo, tapo kurortu, į kurį miestiečius vasarą veždavo Kauno siaurukas. 1928 m. šilas pavadintas dr. Jono Basanavičiaus parku, Aplink jį steigėsi sanatorijos, pušyno takai buvo pavadinti paukščių ir žvėrių vardais: Gandrų, Gegučių, Lakštingalų alėjomis, Stirnų, Lapių, Briedžių takais. Šile vykdavo gegužinės, grodavo „gyva“ muzika, čia surengtos ir pirmosios Lietuvos skautų stovyklos. Po jį pavaikščioti ir pajodinėti ant žirgo iš miesto atvažiuodavo prezidentas Antanas Smetona (alėja prie Nemuno pavadinta jo vardu).
Nuotrauką muziejus įsigijo iš J. Paukštelio dukters Dalios Knystautienės 1983 m.
 

Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė

Visa galerija
Atgal