Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
spalio
2018

POEZIJOS PAVASARIO 2018 LAUREATAS

Šiais metais Poezijos pavasario laureatu tapo ir Maironio premiją pelnė A. A. Jonyno, G. Patacko, V. Rubavičiaus kartos poetas, vertėjas Almis Grybauskas. Kauno miesto savivaldybės įsteigta Maironio premija jis bus apdovanotas už eilėraščių knygą „Toli blizga“. Tai septintoji A. Grybausko knyga. Ją išleido „Homo liber“ leidykla 2017 m. Jai būdinga fragmentuota poetinė kalba, knygoje ypatinga reikšmė skiriama K. Donelaičio poemos „Metai“ stilizacijai.
Už poezijos rinktinę „Apžvalgos spiralė“ A. Grybauskas yra pelnęs Vilniaus mero prizą už poeziją apie Vilnių ir „Poetinio Druskininkų rudens“ Jotvingių premiją. Apie eilėraščių rašymą A. Grybauskas sako, kad jam nebūtina kasmet išleisti po knygą. „Kartais išsirašai, ir neturi, ką pasakyti. Visiškai nesirašė gal dešimt metų. Yra buvę, kad vieną eilėraštį rašiau 20 metų. Aš savęs neskubinu...“ Septynis saikus nevilties ir devynis maišto / sumaišęs vienu gaistu įveikdavo Ričardas / Nė prieš nė po jo nieks / taip neregėdavo Vilniaus / Senamiesčio gatvele žiū juoda praeis / viską sugerdama ir nepasisotindama / atspalvį sąskambin sudauždama/ Judita kulniukais fonikos / Jurgis kur išsidrėbs – tuoj prasidės / detalių taiklių pastebėjimų potvynis / Sužvėrėjęs savo Žvėryne Nesustabdomas / Slibino Nugalėtojas / – Aš netgi nuo savų eilių – rašė Sirijos Gira / labiau apsisvaigint galiu / negu apsvaigstat jūs alum... / O dar sako kad mūs karta / egocentrikai ir narcizai... / Ką čia daug! Eikim geriau išgerti! / Nes tikriausiai ir jūs pajutot / kaip be perstojo geria mus ir užkanda mumis / šis bepradis valkus neapčiuopiamas / ir neįvardijamas Vilnius. Eilėraštis „Nemirtingieji gėrovai (ir Tu Fu neužmirštant)“ iš A. Grybausko eilėraščių knygos „Žuvys“, išėjusios 2007 metais.
„... mano pagrindinius vertimus iš čekų kalbos nulėmė skolos jausmas, turėjau kažkaip atsilyginti kultūrai, kuri man tiek daug davė atsikėlus į Prahą“. Taip apie vertimus yra prasitaręs A. Grybauskas. Čekų kalbos A. Grybauskas išmoko ne kursuose, o Prahos aludėse. „Po poros bokalų nejučiom peržengi kalbos barjerą.“ Iš čekų kalbos išvertė M. Kunderos romanus „Nepakeliama būties lengvybė“, „Nemirtingumas“, „Atsisveikinimo valsas“, „Pokštas“. Išvertė ir M. Kunderos apsakymų knygą „Juokingos meilės“. Čekijos Respublikos prezidento V. Havelo esė knygą „Kas žmogaus galioje“, prezidentinių kalbų ir straipsnių knygą „Vilties erdvė“. Apie prezidentą V. Havelą A. Grybauskas sakė: „Jis buvo savo laiko žmogus. Prahos bohemos jaunuolis su visais tos bohemos atributais – alkoholiu, džiazu, kuris tuomet buvo pusiau nelegalus, laisva meile. Jis dirbo teatre, tad daug bendravo su teatralais, jaunaisiais rašytojais.“
Svarbūs Almio vertimai iš lenkų kalbos – Č. Milošo „Pavergtas protas“, „Ulro žemė“, „Č. Milošo Vilnius: tekstai ir fotografijos“.
Ypatingas A. Grybausko vertimas – J. Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“. „Seniai pastebėjau, kad senasis, atrodo, 1956-ųjų vertimas, švelniai tariant, netikslus, iškupiūruotas, o kai kurios vietos verstos ne iš originalo. Ėmiausi šio darbo ir užtrukau, nes prireikė atstatyti vokiškas citatas, paaiškinti šiuolaikiniam skaitytojui daugybę šiandien nesuvokiamų detalių ir niuansų.“ PEN klubo diplomas už geriausią metų vertimą į lietuvių kalbą įteiktas A. Grybauskui už J. Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ vertimą 2000-aisiais.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje poeto, vertėjo A. Grybausko fondas mažytis. Saugomas vienas labai įdomus eksponatas – jūreivio pasas. Fotografų R. Rakausko ir Z. Baltrušio fotografijose matome A. Grybauską tėviškėje Gilūšyje 1987-aisiais ir Druskininkuose 2007-ųjų rudenį.    
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė


***
Širdie, ko taip nykiai triniesi
įšerpėto laiko šukes,
ko blaškaisi lyg stiuardesė
pagrobtam lėktuve?
 
Čia veržiesi daina per gerklę.
rodos, – kraujas nebekrešės.
Čia grįžti vėl į savo gardą
 
ir krenkšti.
Tu suklerusi mano arfa,
kiek motyvų nueis perniek, –
tarsi vėjas išputi švarką
ir juokies.
 
Iš eilėraščių rinkinio „Žuvys“

Visa galerija
Atgal