Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PAVEIKSLAS IŠ ALĖS RŪTOS FONDO

Praskris daug metų, tartum paukščių,
O Tu gyvensi amžinai,
Nes troškai amžinybės aukščių,
Kūryboj Dievą pažinai.

                              Kajetonui Sklėriui – Petras Vaičiūnas
 
Artėjanti lapkričio 3-oji – žymios išeivijos rašytojos, visuomenės veikėjos, ilgametės LRD sekretorės Elenos Viktorijos Nakaitės-Arbienės (Alės Rūtos) gimimo diena. Rašytoja gimė 1915 m. Petrograde, kuriame jos tėvai gyveno nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Būdama dvejų metukų su šeima grįžo į Lietuvą, čia augo ir mokėsi iki 1944 m. Tuomet tarsi pasikartojo tėvų likimas – teko trauktis į Vakarus.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje dar galima aplankyti šiai iškiliai asmenybei skirtą parodą, kurią parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja V. Paplauskienė. Parodoje greta originalių rankraščių, dokumentų, senų nuotraukų, Alės Rūtos parašytų knygų, kurių skaičius perkopęs 30, galima išvysti ir paveikslą – dailininko Kajetono Sklėriaus tapytą peizažą. Šis paveikslas – vienas naujausių eksponatų, papildžiusių rašytojos fondą. Už jį turime būti dėkingi dukrai – taip pat dailininkei Rasai Arbaitei-Chamberlain, kuri muziejui perdavė ir daugiau mamos vertingų archyvalijų. Būtent šis K. Sklėriaus darbas rašytojos archyvą papildė ne atsitiktinai – tai nėra tiesiog paveikslas iš jos namų. E. Nakaitė kilusi iš garsios Sklėrių giminės, jos močiutė – Emilija Sklėriūtė, vėliau tapusi Nakiene, o žymusis dailininkas, skulptorius, pedagogas K. Sklėrius – Alės Rūtos dėdė. Rašytoja didžiavosi savo šaknimis, yra išleidusi knygą „Sklėriai“, kur smulkiai tyrinėja močiutės – o tuo pačiu ir savo – giminės medį. Apie dėdę ji rašė, kad šis „paklojęs pamatus lietuvių akvarelinei tapybai, jo tradicijų laikęsi dauguma lietuvių akvarelistų.“  K. Sklėriaus darbus vertinę R. Antinis, A. Galdikas ir kiti. Po jo mirties našle likusi žmona E. Sklėriuvienė įpareigojo rašytojos brolį Alfonsą Naką perduoti 6 paveikslus Čiurlionio meno galerijai Čikagoje. Du paveikslus padovanojo jam pačiam, iš kurių vieną, „brolio ir brolienės Bronės gerumu“ gavo pati Alė Rūta. Tą paveikslą dabar ir galite išvysti eksponuojamą, jei suskubsite apsilankyti muziejuje šią savaitę – praėjus rašytojos gimimo dienai paroda bus keičiama kita, o paveikslas vėl kuriam laikui „pasislėps“ fonduose.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė 

Visa galerija
Atgal