Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
08
liepos
2020

NEPAMIRŠTAMOS PAMOKOS

Šiais metais minime literatūros tyrinėtojos, vertėjos, profesorės Birutės Ciplijauskaitės (1929–2011) 90-ąsias gimimo metines.
Pravartu sugrįžti į praeitį ir prisiminti, kada, kur ir kaip atsirado meilė literatūrai, kas buvo tas asmuo, kuris pasuko jos gyvenimo vagą literatūros link. Birutė gimė Kaune, mokėsi „Aušros“ gimnazijoje, baigusi vos šešias klases, su motina ir seserimi traukėsi nuo artėjančios sovietų okupacijos, atsidūrė Vakaruose. Čia tęsė mokslus lituanistinėje gimnazijoje, kurioje mokytojavo A. Nyka-Niliūnas, kuris buvo baigęs romanistikos studijas Vilniaus universitete. Tiubingeno lituanistinėje gimnazijoje dėstė lietuvių ir prancūzų kalbas bei literatūrą. Kaip pats teigė, neturėjo pašaukimo šiam darbui, tačiau pareigos jausmo vedinas kelerius metus mokytojavo. Knygoje „Dienoraščio fragmentai“ rašė: „Mokytojavimas gimnazijoje tapo rutina ir nebepaguodžiamai kasdieniška dienos našta. Per tą laiką spėjau įsitikinti, kad esu blogas mokytojas, kad tik automatiškai kartoju tam tikrus judesius, kad neatiduodu pakankamai savęs. Jaučiuosi lyg loščiau netikrais pinigais. Bet blogiausia, kad mokiniai mane mėgsta. Tuoj pat mesčiau, jei ne tiesiog herojiškas kitų mokytojų, o ypač direktoriaus Bakaičio, pasiaukojimas šiam nedėkingam darbui. Trukdo tatai padaryti dar ir pamažu įsisunkęs esprit du corps: nenoras išsikinkyti pačioje stačiausioje atkalnės vietoje, na, ir atsakomybės jausmas (kur dingo mano garsusis cinizmas?) prieš mokinius (yra viena neabejotinai gabi mokinė – Birutė C., iš kurios, aš esu tikras, kas nors išeis). Bet kadangi nieko nėra bloga, kas neišeitų į gera, tad ir darbas gimnazijoje turi šį tą naudinga: padeda susikurti kartais taip reikalingą šiomis sąlygomis normalaus gyvenimo iliuziją ir duoda tam tikros disciplinos, kurios aš, nors ir gimęs „maištininkas“, niekad per daug nebijojau, o gal net ir siekiau“ (1946 03 11). Šioje citatoje minima mokinė B. C. ir yra Birutė Ciplijauskaitė. A. Nyka-Nilūnas jau anuomet įžvelgė joje neabejotiną talentą. Vėliau B. Ciplijauskaitė persikėlė į Ameriką, sunkiai dirbdama studijavo ir baigė Montrealio universitetą. 1960–2000 m. dėstė ispanų literatūrą Wisconsino universitete Madisone, čia jai buvo suteiktas profesorės laipsnis.
B. Ciplijauskaitė bendravo su savo mokytoju, įskiepijusiu meilę literatūrai. Laiškuose dėkingai rašė: „Mielas mokytojau, beieškodama „Praradimo simfonijų“ datos, užtikau L. E. kitą datą, nurodančią, kad jus reikėtų pasveikinti neeilinio gimtadienio proga. Tai man suteikė galimybę jums už daug ką padėkoti: ne tik už jūsų poeziją, bet ir už nepamirštamas pamokas Tiubingeno gimnazijoje, kurių kiekviena atverdavo duris į visai kitus pasaulius ir parodydavo ne ką reikia skaityti, bet kaip skaityti... Mėgaujuosi „Dienoraščių fragmentais“, prie kurių tik dabar priėjau. Tai nuostabi knyga, kuri visiškai užvaldo dėmesį ir sukelia padėkos jausmą, įrodydama, jog ir kitur lietuvių esama labai aukštos kultūros, giliai mąstančių žmonių: kiekviena problema joje įgauna naują atspalvį. Jos dovana: beskaitant apie sapnuojamus Nemeikščius, pati pradėjau sapnuoti brangius žmones ir vietas iš senų laikų. Te atneša jums sekantieji metai vidinės ramybės ir neišsenkančio kūrybinio džiaugsmo. Su padėka B. Ciplijauskaitė.“ (2004 07 06).
Šioje unikalioje nuotraukoje užfiksuoti Tiubingeno lituanistinės gimnazijos mokiniai su savo mokytoju A. Nyka-Niliūnu (centre), o greta jo, iš dešinės, stovi Birutė Ciplijauskaitė.


Birutė Ciplijauskaitė buvo Wisconsino universiteto (Madisone) ispanų literatūros profesorė – puikiai žinoma akademiniame pasaulyje. Mokėjo 22 kalbas ir skaitė paskaitas daugelyje mokslo ir kultūros institucijų Europoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasižymėjo kaip mecenatė finansuodama Vytauto Didžiojo universiteto studentų mokslus Ispanijoje. Parašė ir išleido studijas apie ispanų literatūrą: „Pilnatvės pareiga“ (1973 m.); „Patenkinta moteris“ (1984 m.); „Apie ženklus ir reikšmes“ (1999) ir kt. Į lietuvių kalbą išvertė nemažai ispanų autorių kūrinių, vienas didžiausių darbų – M. Rodoreda romano „Moteris tarp balandžių“ (2002) vertimas. Iš lietuvių į ispanų kalbą išvertė K. Bradūno, A. Nykos-Niliūno, H. Nagio, J. Blekaičio, J. Meko, B. Pūkelevičiūtės, Liūnės Sutemos, T. Venclovos, J. Degutytės, J. Marcinkevičiaus, J. Vaičiūnaitės, S. Gedos, O. Baliukonės, G. Patacko ir kt. eilėraščius, išleido juos atskira knyga „Tylos poezija“ (Barcelona, 1991). B. Ciplijauskaitė bendradarbiavo amerikiečių, ispanų, lietuvių kalbomis leidžiamoje spaudoje. Minėtini žurnalai: „Journal of Baltic Studies“, „World literature today“, „Lituanus“, „Metmenys“, „Aidai“ ir kt. Dalis jos parengtų ir skaitytų paskaitų, kaip pvz. „Donelaičio metai“ ir „Socialistinis ar magiškasis realizmas“ bei skelbtų įvairioje spaudoje tekstų buvo surinkti ir išleisti Lietuvoje atskira knyga „Literatūros eskizai“ (1992). Tekstuose ji apžvelgė ne tik lietuvių rašytojų kūrybą (minėtini Kazys Binkis, Šatrijos Ragana, S. Čiurlionienė-Kymantaitė, V. Jasukaitytė ir kt.), bet ir supažindino su Visuotinės literatūros įdomiausiais autoriais (tokiais kaip – Gabriel Garcia Marquez, Eugenio Manotale, Alejo Carpentier, Jorge Guillen ir kt.).
 

                       Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė

Visa galerija
Atgal