Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
sausio
2018
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

MIELI MUZIEJAUS LANKYTOJAI!

Ir vėl nuolat srūvančio laiko tiltu ateina Šventės – gims Mažasis Kūdikėlis Jėzus, susėsime prie Šv. Kalėdų balto stalo, o paskui versime naują kalendoriaus lapelį į 2018-uosius metus.
Mes, muziejininkai, esame Jums visiems nuoširdžiai dėkingi: ir tiems, kurie ateinate į ekskursijas ar edukacines programas, ir tiems, kurie dalyvaujate mūsų konkursuose, viktorinose, atskubate į mūsų renginius. Juk viską dirbame galvodami apie Jus ir dėl Jūsų! Be galo svarbu, jog būtume vieni kitiems reikalingi!
Kokį eksponatą Jums parodyti Švenčių laikotarpiu? Nuolat atsigręžiame į savo Patroną Maironį ir visais atvejais randame ką nors įdomaus. Juolab kad vis dar yra Poeto neskelbtų tekstų. Šįkart pamokslas, kurį jaunasis kunigas dar 19-jo amžiaus pabaigoje pasakė Naujųjų metų proga. Prasmingas tekstas. Vargu, ar Jums pavyktų perskaityti rankraštį, todėl pateikiame iššifruotas pagrindines mintis. Maironio bibliotekos knygose radosi daug įvairių devocionalijų, keletą Jums rodome...
2018-ji – mūsų Valstybės atkūrimo Šimtmetis. Taigi, anot šio Maironio pamokslo minčių, pasverkime, ką kiekvienas galime nuveikti ypatingais Lietuvai metais. Būkime sveiki, kūrybingi ir džiugūs!
 

Muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė


Jonas Mačiulis-Maironis
Iš pamokslo ant Naujų Metų (fragmentas) (19-jo a. pab.)
Sulaukėme sveiki šiandieną naujų metų, vakar užbaigę senuosius. Ne vienos egzekvijos atgiedotos šioje bažnyčioje per šiuos metus, ne vienas ir palaidotas ant kapų, kursai dar pernai per naujus metus buvo sveikas ir taip pat gal čia klausė pamokslo. Mus Dievas sveikus dar užlaikė, todėl sveikindami vienas kitą, džiaugiamės ir išreiškiame vienas kitam savo troškimus ir palinkėjimus. Ko gi man jums šiandieną trokšti? Pirm negu išreikšiu, ko jums trokštu, priminsiu jums vieną atsitikimą ir istoriją iš Seno Testamento. Buvo senovėje Babilonijos karalystė, valdė karalius Baltazaras negero pagyvenimo. Suprašė daugybę svečių, pakėlė didelę puotą, gėrė ir valgė, ir per daug jau linksminosi. Tada netikėtai pasirodė pirštai be žmogaus, kurie pradėjo rašyti ant sienos žodžius. Persigando visi, nubalo karalius, liepė atvesti žiniuonis, kurie perskaitytų ir išguldytų, niekas negalėjo. Atvedė Danielių pranašą, tas perskaitė: mane, thecel, phares. Ir išguldė: mane: atsverti tavo darbai ir suskaityti; thecel: pasirodė, kad mažiau sveria, kaip priguli; phares: padalyta bus tavo karalystė tarp dviejų neprietelių. Šiandieną taip pat žmonės sulaukė švenčių ir naujų metų, linksminasi, vaišinasi ir kaip tas Baltazaras užmiršta apie Dievą, nematomi pirštai Dievo rašo ant sąžinės: mane, thecel, phares; apsvarstyk savo darbus praėjusių metų, rasi mažai jie sveria, mažu ir tavo karalystė bus padalinta... Užbaigiam vienus metus, nebesugrįš, bet kaip juos užbaigėm? Kada Dievas pasvers juos ant teisybės vogų ( svarstyklių), ar geri, ar pikti darbai atsvers daugiaus? Gal apie tai mažai mislijom per metus, paskendę darbuose ir žemės reikaluose, tai nors šiandien padarykime trumpą rokundą ( suvestinę), atmindami, jog sulaukėme naujų metų, o nežinome ar sulauksime kitų, o kokie nors vieni bus ir paskutinieji. Geras priežodis: genys margas, žmonių gyvenimas dar margesnis; ne vienodi žmonių apsiėjimai, vienas geresnis, kitsai prastesnis; kaip miške medžiai ir kreivi, ir tiesūs, ir apykreiviai. Kiekvieno apsiėjimo negaliu čia apsakyti, bet galima žmones į tris skyrius padalinti: vieni kreivi, kiti apykreiviai, tretieji tiesūs. Ar yra kreivų tarp mūsų? O taip visi esame čia susirinkę katalikai, bet ne visi tikri katalikai. Kreivi yra, kurie neturi tikro tikėjimo ir nuo kiekvieno vėjo linksta į visas puses, kur vėjas papučia. Daug tokių yra. Ypatingai čia mieste, kur žmonės visokių tikėjimų, kur tiek pasileidusių žmonių, tiek papiktinimų ir pagundymų. O be tvirto tikro tikėjimo žmogus negali būti išganytas; religija yra tai ryšys, kursai su Dievu vienina. (...) Tarp mūsų daug negerumo, užšalimo. Sako, visos religijos geros, kai tik gerai gyventi. O parodykit tokį, kuris be tvirtos religijos gerai gyventų...

Visa galerija
Atgal