Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2018

Mieli mūsų Lankytojai, Bičiuliai, Kolegos!

Sveikiname kiekvieną lietuvį, kiekvieną pažįstamą, kiekvieną bičiulį, kolegą, giminaitį, senolį ir vaiką – ir visus kviečiame džiaugtis! Nes kada dar džiaugtis, jeigu ne šiais metais, ne šiomis dienomis, kai ATKURTAI LIETUVAI sukanka ŠIMTMETIS!
Šį džiaugsmą sudaro daug dalių: reikia prisiminti tuos, kurie atvėrė Šimtmečio duris, kurie kovojo ir žuvo, kurie tada užsispyrė, atlaikė ir kūrė. Reikia galvoti ir apie tuos, kurie per šio Šimtmečio okupacijos penkiasdešimt metų išsaugojo Tėvynę, kultūrą, kalbą, kurie nepalūžo, išgyveno, atvedė į mūsų dienų Nepriklausomybę. Reikia dėkoti tiems, kurie sukūrė Sąjūdį, ėjo su vėliavomis, dainavo ir ... žuvo prieš tankus – amžina šlovė jiems. Atrodytų, jog visos mirtys slopina mūsų džiaugsmą, tačiau – jeigu savo didvyrių nepamirštame, jeigu jiems lenkiamės, jeigu jų gyvybė turėjo milžinišką prasmę – dėkodami JIEMS taip pat galime džiaugtis.
Esame literatūros muziejus, nešiojantis garbingą Maironio vardą, tad dažnai Klasiko gyvenime ir darbuose ieškome stiprybės, atramos, prasmingų pavyzdžių.
Maironis KŪRĖ LIETUVĄ. Nepriklausoma Tėvynė buvo jo gyvenimo tikslas. Lietuvai ir apie Lietuvą rašė eilėraščius, dramas, mokė studentus, dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės siekiuose. Deja, Poetui teko švęsti tik pirmąjį Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį 1928 m. Tačiau Klasikas savo kūryboje paliko priesakus ir po jo gyvensiančioms kartoms. O Poeto sode šlama daugiau nei prieš 100 metų jo sodinti ąžuolai ir tuopos, prie kurių kamienų prigludę galime mąstyti ir semtis stiprybės...
Tad sulaukus ŠIMTMEČIO – visiems daug DŽIAUGSMO!

 

Muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Visa galerija
Atgal