Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
spalio
2018

M. LOODUS – ESTIŠKAI PRAKALBINO LIETUVIŲ KLASIKUS

Lietuvių literatūros vertėjas, didelis Lietuvos bičiulis estas Mihkel Loodus (g. 1937), gyvenantis Taline, į Maironio lietuvių literatūros muziejų jau yra atsiuntęs gan didelę dalį savo vertingo literatūrinio archyvo, ypač įdomi yra epistolika: ilgametis susirašinėjimas su Lietuvos rašytojais, o šį kartą vertėjas atsiuntė itin įdomų eksponatą – storą liniuotą, kartono viršeliais sąsiuvinį, į kurį surašyta visa BIBLIOGRAFIJA (1956–2014), kokias lietuvių autorių knygas M. Loodus išvertė, kokius parašė straipsnius, kur jie buvo išspausdinti, kada apie lietuvių literatūrą kalbėjo per Estijos radiją ir televiziją. Taigi – visa be galo svarbi ir naudinga informacija apie šio darbštaus ir labai gerbiamo vertėjo darbus lietuvių literatūros labui.
Nuo pat 1960 m., kai Tartu universitete baigė estų kalbą ir literatūrą, M. Loodus veikla siejosi ne tik su knygomis, spausdintu žodžiu, bet ir su Lietuva bei lietuvių literatūra.
Savarankiškai išmokęs lietuvių kalbą, pirmąjį lietuvių literatūros vertimą M. Loodus parengė dar 1956 m. Pradėjęs nuo Salomėjos Nėries poezijos ir Jono Biliūno apsakymo, per daugiau kaip penkis dešimtmečius jis išvertė įspūdingą gausybę lietuvių prozos, poezijos, dramos kūrinių. Mihkel Loodus fenomeną puikiai apibūdina skaičiai, nuo 1963 vertėjas yra išvertęs net 51 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinį, o kartu su įvairiuose leidiniuose paskelbtais literatūriniais tekstais – šis skaičius viršija 62. Periodikoje jis yra paskelbęs 262 poezijos ir prozos kūrinių vertimus. 801 kartą yra išspausdintos jo publikacijos Lietuvos kultūros ir literatūros tematika. 140 kartų jis publikavo straipsnius knygose, enciklopedijose. Mihkel Loodus yra išvertęs 27 pjeses. Daugybę kartų kalbėjęs apie Lietuvą ir lietuvių literatūrą Estijos radijo ir televizijos laidose. M. Loodus dėka Estijos skaitytojai pažino pamatinius lietuvių literatūros veikalus: Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, Ievos Simonaitytės „Aukštųjų Šimonių likimą“, Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metą“, Antano Škėmos „Baltą drobulę“, perskaitė daugybę iškilių lietuvių prozininkų knygų – Juozo Apučio, Romualdo Granausko, Ramūno Klimo, Vytauto Bubnio, Kazio Sajos, Mykolo Sluckio, Romualdo Lankausko, Raimondo Kašausko, Danieliaus Mušinsko, Sauliaus Šaltenio ir kitų.
Tikras lietuvių poezijos žinovas ir mylėtojas, šis vertėjas estiškai prakalbino Kristijoną Donelaitį, Maironį, Janiną Degutytę, Juditą Vaičiūnaitę, Marcelijų Martinaitį, Justiną Marcinkevičių, Sigitą Gedą, Algimantą Baltakį. Maža to, jis išvertė visą pluoštą lietuviškos dramaturgijos – Juozo Grušo, Kazio Borutos, Justino Marcinkevičiaus, Raimundo Samulevičiaus, Kazio Sajos, Sigito Parulskio draminių kūrinių.
Lietuvos bičiulis M. Loodus yra parengęs nemažai straipsnių apie lietuvių menininkus – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Kristijoną Donelaitį, Marcelijų Martinaitį, Justiną Marcinkevičių, apie lietuvių ir estų literatūrinius ryšius, yra rašęs įvairiausiomis Lietuvos kultūros gyvenimo temomis.
Už nenuilstamas pastangas puoselėjant lietuvių ir estų kultūrų draugystę, 2002 m. buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 2013 m. Šv. Jeronimo premija skirta už meniškai ir profesionaliai išverstus lietuvių literatūros kūrinius, už ilgametį dėmesį, pasišventimą lietuvių literatūrai ir rūpestį jos sklaidą Estijoje.

 

Parengė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Visa galerija
Atgal