Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
19
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS“

Poeto, prozininko, vertėjo Albino Žukausko (1912–1987) memorialinėje bibliotekoje visą ilgą jo knygų spintos lentyną užima „Lietuvių kalbos žodynas“, 14 solidžių tomų – tiek spėjo surinkti iki mirties (žodyną parengė Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, išleido „Minties“ leidykla, pirmasis tomas pasirodė 1968 m.). Žmona Paulina Žukauskienė viename interviu pasakoja, kad su dideliu gailesčiu atidavusi tą keturiolika tomų muziejui, norėjusi palikti anūkams, nes tai esąs didelis turtas kiekvienam lietuviui. Atidavusi, nes rašytojui šis žodynas buvęs parankinė knyga, kurią jis laikęs prie lovos ir nuolat vartydavęs, sklaidydavęs, turtindavęs savo kalbos bagažą.
Kiekvienas žodyno puslapis mirgėte mirga pabraukymais raudonu, mėlynu, žaliu tušinuku ir pieštuku, pastabomis, paaiškinimais, papildymais. Iš jų matome, kiek laiko ir su kokiu kruopštumu rašytojas studijavo mūsų kalbos lobyną. Štai keli įrašai: lakapautė – tokia paukštė – Bubeliai, prie žodžio „skrebai“ – 1946 – 1953 liaudies gynėjai – valdiški banditai, burkštukai – tokie ankstyvi, saldūs obuoliai, gausiai dera, gadynė kaip puodynė, sitoriukas – sietynas, šunys loja, rapatoja, žiūrėk, kas atjoja, pledekšnė – plakis, išgadino dalgį, dar tu pačiaudėsi, cimborėlis, lietus čakšnoja, čiupli merga, šventabandis, vėžio sieksnio, retinis (rėtis), rugzna – verksnys.
Kritikai, vertindami A. Žukausko poeziją, pažymi jos žodyno sodrumą, turtingumą, savitumą. Poetas rašė ilgais netradiciniais sakiniais, didžiavosi turįs savo braižą. Labai džiaugdavosi radęs kokį naują, nevartotą daiktelį. Jo eilėraštis kuriamas iš pradinės medžiagos, iš pačių pirmųjų šaltinių, iš grynų, neaptašytų gabalų. Ir tos medžiagos – klodų klodai. <...> Albino Žukausko poezijoje žodžiui smagu ir laisva. Jis teka srautais, bangom. Sinonimai, išskaičiavimai padaro daiktą matomą iš įvairių pusių su daugybe niuansų – lyg atsiduria erdvėj, tiksliau – kalbos erdvėj. <...> Neretai metafora yra žodyje: poetas susidarė gerą pusšimtį tokių žodžių – metaforų: žmogdariai, neatmintis, bičbirbius, marvėjai, vėjosūka, sunkiatikybė, vaikametis, apsiautomatinę, šunrimiai, bukadvasis, nešvariaburnystė, bobavyriai... (M. Martinaitis. „Akistatų metlaikio poringės“, 1986).

Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė

Visa galerija
Atgal