Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
liepos
2019

KELIONĖ ŽIBURIO LINK

Šiais metais balandžio 1-oji ženklina neeilinę dieną – išeivių rašytojai, jauniausiai Maironio sesers Kotrynos dukrai Danutei Lipčiūtei-Augienei, šiuo metu gyvenančiai Putname (JAV), sukanka 105-eri.
D. Lipčiūtė iš visų septynių Kotrynos Mačiulytės-Lipčienės vaikų ilgiausiai gyveno dėdės Maironio namuose: augo, brendo jo ir tetos Marcelės globojama, baigė „Aušros“ gimnaziją, studijavo VD universitete lituanistiką ir prancūzų literatūrą. Dėdė Maironis puikiai išmokė ją prancūzų ir vokiečių kalbų. Baigusi studijas D. Lipčiūtė gavo stipendiją ir išvyko gilinti žinių į Sorbonos universitetą. Čia ir susitiko savo gyvenimo meilę – dailininką Paulių Augustinavičių-Augį (1909–1960), kuris taip pat, gavęs stipendiją, buvo atvykęs studijuoti į menų miestą. Būta daug gražių ir malonių ekskursijų, parodų lankymų, pasivaikščiojimų Senos pakrantėmis, smagių pobūvių su meno žmonėmis. Šioje nuotraukoje ir užfiksuota viena iš džiaugsmingų kelionių po miestą-muziejų. Abiejų jaunuolių gyvenimai ir susipynė šioje menų mekoje, o grįžę į Kauną jie sumainė žiedus. D. Augienė mokytojavo „Aušros“ gimnazijoje, tačiau 1944-ųjų metų istorinės pervartos išstūmė iš Tėvynės. Penkeri klajokliški metai Austrijoje ir Vokietijoje, vėliau sunkūs fiziniai darbai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Danutė ir Paulius susilaukė penkių vaikų (jaunėlis Sauliukas mirė Vokietijoje), tad teko rūpintis vaikais ir jų mokslais. Tačiau abiejų menininkų sielos troško kurti – viena rašė, o kitas – raižė rėžtuku. D. Lipčiūtė rašė eilėraščius, pasakas vaikams, vaidinimus. Lietuvių bendruomenėse buvo pastatyti jos vaidinimai: „Užburti vaikai“, „Velykos“, „Kalėdų žvaigždė“, „Meškos mokykla“ ir kt. Atskiromis knygomis išėjo: „Močiutės dovanėlė-abėcėlė“; „Močiutės pasakos“, „Eilėraščiai“ ir kt. Pikta liga per anksti išsivedė P. Augį anapilin, žmona paskyrė savo gyvenimą jo atminimo įamžinimui. Nuolat svajota, ilgėtasi, tikėtasi  sugrįžti į Lietuvą.
1976 metais, atsiradus galimybei, D. Lipčiūtė-Augienė pirmą kartą atvyko į sovietų okupuotą Lietuvą, kaip knygnešė vežė iš JAV anuomet cenzūros uždraustas knygas, žurnalus. Ir taip – daugiau nei dešimt kelionių į Lietuvą – su gausiais dvasiniais turtais. Didžiausia dovana – jos vyro dailininko Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus meno kūrinių kolekcija, perduota Lietuvos dailės muziejui. Dar daugiau – ji populiarino jo kūrybą – 1992 metais pasirodė knygelės vaikams „Eilėraščiai“ su vyro iliustracijomis, po metų išleido jo darbų reprodukcijas-atvirukus; dar vėliau – knygas: „Pupos pasaka“, „Eglė žalčių karalienė“, M. Valančiaus „Žemaičių vestuvės“. 
Danutė Lipčiūtė-Augienė eina per gyvenimą siekdama aukštesnių tikslų, puoselėdama ir brangindama dvasines vertybes. Viename laiške šio teksto autorei rašė: „Kiekvieną dieną turi turėti tikslą, „žiburėlį“ – kuris spindi prieš Tave ir į kurį Tu ir tamsiausią savo nakties valandą gali žvelgti ir eiti pirmyn, kuris Tave pažadina, prikelia ir veda, įprasmina Tavo būtį, pateisina Tavo silpstančią esybę. Kaip svarbu surasti Tave dominantį, užpildantį kelią ir ištverti, jį atpažinti, gilintis į jo vingius, gilėti išmintimi, žiniomis, patirtimi...“
Jos širdyje spurdėjo ir dar labai guviai tebespurda meilė Dievui, Tėvynei ir Artimui. Iš visos širdies tariame Danutei Lipčiūtei-Augienei: „Ilgiausių metų“!
 

Parengė Išeivių skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė.

 

Visa galerija
Atgal