Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
11
lapkričio
2019

KAZIMIERO BŪGOS PUODELIS

Lietuvių kalbos žodyno pradininkas K. Būga buvo nepaprastai darbštus ir pasišventęs mokslui žmogus. Kuklus jo puodelis išduoda, kad mokslininkas nemėgo prabangos ir nekreipė dėmesio į buitį. Gurkšnodamas arbatą parašė ne vieną mokslinį straipsnį, tvarkė žodyno kartoteką, kurią jau turėjo sverti, o ne skaičiuoti. Iš Rusijos parsivežė 64 kilogramus kortelių!
   Skaitydamas knygą, ar žiūrėdamas spektaklį, kalbininkas ieškojo negirdėtų žodžių. Medžiagą lietuvių kalbos žodynui K. Būga rinko visą savo gyvenimą.
   Būsimasis kalbininkas jau vaikystėje žavėjosi lietuviško žodžio grožiu, tėviškėje Pažiegėje pradėjo užrašinėti retesnius posakius ir sakinius. Baigęs keturias gimnazijos klases, Kazimieras Būga tėvų pageidavimu buvo įstojęs į Peterburgo kunigų seminariją, bet po metų ją metė. Likęs be pragyvenimo šaltinio, nes išdavė tėvų svajonę, dirbo įvairius darbus. Kalbininkai, susirūpinę lietuvių kalbos tyrinėtojo Kazimiero Jauniaus žinių ir patirties išlikimu, nes jis nemėgo rašyti, pasamdė K. Būgą apmokamu sekretoriumi, kad perimtų kalbotyros žinias. Abu susidraugavo ir K. Būga kasdien užrašinėdavo K. Jauniaus paskaitas. Taip ši dviejų Kazimierų kalbininkų draugystė išgelbėjo K. Jauniaus žinias nuo užmaršties. Galime sakyti, kad K. Jauniaus lietuvių kalbos gramatiką iš tiesų parašė K. Būga...
   Eksternu baigęs gimnaziją, Peterburgo universitete studijavo kalbotyrą, vėliau profesoriavo Permėje. Lietuvoje rengė Lietuvių kalbos žodyną, rašė straipsnius, profesoriavo universitete.
   Įdomu, kad K. Būga atstatė tikruosius Lietuvos kunigaikščių vardus, kuriuos užsieniečiai metraštininkai buvo iškraipę, kiekvienas rašė savaip. Dabar mes net nesusimąstę tariame: Mindaugas, Vytautas, Švitrigaila, Vytenis, Jogaila, ir už tai esame dėkingi kalbininkui K. Būgai.
 

Senosios literatūros skyriaus vedėja Regina Mažukėlienė

Visa galerija
Atgal