Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KALBĖTI APIE TAI, KAS NUTYLIMA

Juliaus Būtėno, rašytojo, literatūros tyrinėtojo, kritiko, žurnalisto ir redaktoriaus, parengtas vadovėlis vidurinėms mokykloms „Lietuvių literatūros istorija. I“ nedaug kuo skiriasi nuo kitų panašių to meto leidinių. Išleistas 1957 m. –  jau ne pačiu nykiausiu sovietinės priespaudos laiku, o po Stalino mirties, prasidėjus vadinamajam „atšilimui“. Jau buvo pasmerktas Stalino kultas ir visa stalininė epocha,. Socialistinio realizmo metodas, kuriuo privalėjo vadovautis menininkai, buvo atsargai plečiamas įteisinant individualaus emocingumo pradą, konfliktiškumą, žmogaus vidinio pasaulio bei tautinės savimonės raišką.  Tačiau suklusti verčia mašinraščio su autoriaus pastabomis įklija, esanti paskutiniame knygos viršelyje. Autorius teigia, jog vadovėlis – „Didelė bibliografinė retenybė. Jo visas tiražas sunaikintas, užsispyrus tuometiniam LKP CK Kultūros, mokslo ir mokyklų skyriaus darbuotojui Vytautui Radaičiui. Užkliuvo skyrius „Nacionalinio išsivadavimo judėjimas. V. Niunka, [tuometinis] LKP CK sekretorius, siūlė spaudoje sukritikuoti, o paskiau naujame leidinyje pataisyti. Bet V. Radaitis nenusileido ir visas tiražas – 30000 egz. sunaikintas. Be to, kai kam užkliuvo antraštė „Lietuvių literatūros istorija“, todėl paskiau pavadinta „Lietuvių literatūros vadovėliu“. Teksto pabaigoje Julius Būtėnas pasirašęs ranka, mėlynu rašalu. Parašas autentiškas. Tais pačiais, 1957 m., buvo išleistas naujas „Lietuvių literatūros vadovėlis“.
Ši knyga ne tik bibliografinė retenybė, bet ir visiškos sovietinės cenzūros pavyzdys: buvo draudžiama bet kokio pobūdžio laisvesnė, nepriklausoma mintis, o okupacinis režimas, pradėjęs agresyvią prievartą, galėjo išnaudoti ir niekinti bet kurio rašytojo autoritetą.

 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė


Gegužės 18-ąją minime Tarptautinę muziejų dieną – kaip tik šiemet jos tema ragina naikinti cenzūros apraiškas ir nušviesti istoriją tokią, kokia ji buvo. Muziejų dienos tema – „Muziejai ir nepatogios istorijos: kalbėti apie tai, kas nutylima“. Pavartę praeities puslapius galime aptikti ne vien tik šio vadovėlio sunaikinimo istoriją, bet ir daug kitų to meto cenzūros atvejų, apie juos jums pasakojame naujoje edukacinėje ekspozicijoje „Lietuvių literatūra: trumpai ir žaismingai“. Apsilankykite ir sužinokite daugiau panašių istorijų! Primename, kad muziejaus lankymas gegužės 18 d. – nemokamas!

Visa galerija
Atgal