Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
kovo
2019

JULIUI BŪTĖNUI – 110

Lietuvių prozininko, literatūros tyrinėtojo, kritiko, žurnalisto, redaktoriaus Juliaus Būtėno turtingame rinkinyje aptinkame nedidelio formato nuotaikingą nuotrauką iš jaunystės laikų. Prie „Studentų“ kavinės ar užkandinės stovi keturi linksmai nusiteikę Vytauto Didžiojo universiteto studentai – būsimosios žinomos, iškilios Lietuvos asmenybės: Julius Būtėnas, Lietuvos pasipriešinimo nacių ir tarybiniam okupaciniams režimams veikėjas, teisininkas Alfonsas Gineitis, žavi, stilinga biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė Elena Grachauskaitė-Gineitienė ir jai asistuojantis gydytojas, pedagogas, partinis bei visuomenės veikėjas, akademikas Zigmas Januškevičius.
J. Būtėnas gimė 1908 m. lapkričio 30 d. Galintėnuose (Alytaus apskr.). Mokėsi Alytaus, Merkinės gimnazijose. 1925 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje – žurnale „Aušrinė“. 1929–1934 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių bei prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų, jaunimiečių veikloje. Studijų metais dirbo dienraščio „Lietuvos žinios“ ir V. Atkočiūno spaustuvės korektoriumi, redagavo žurnalus „Jaunimas“ ir „Moksleivių varpai“. 1940 m. dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcijos sekretoriumi, redagavo žurnalą „Varpas“.
Rašytojas apie jaunystės dienas pasakoja: „Išvažiuodamas iš namų, palikau nušienautas pievas. Man taip patikdavo vežti kvepiantį šieną... Suveš be manęs. Mačiau, kad aš namie daugiau nereikalingas. Dirbti yra kam. Namiškiai turėjo savų rūpesčių. Baigei gimnaziją – manykis toliau pats: juk su tokiu mokslu galima nesunkiai gauti tarnybą,– taip galvojo kaimo žmonės. <...> Pažįstamų Kaune tada neturėjau. Beslankiodamas po miestą, ne kartą užsukdavau į Didžiuosius universiteto rūmus Donelaičio gatvėje. Ten judėjimas – atvyksta abiturientai su prašymais stoti į visokius fakultetus. Pavaikščioju, pasėdžiu koridoriuje, padūsauju: – o kad aš patekčiau į šiuos rūmus studijuoti...“ (Julius Būtėnas, Literato duona, Vilnius: Vaga, 1975, p. 9, 11). „1929–1934 m. studijavau Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakultete. Pragyvenimui reikėjo užsidirbti lėšų. Verčiausi pamokomis, dirbau korektoriumi: žinoma, studijoms ne kiek buvo laiko. Dirbdamas V. Atkočiūno spaustuvėje, išleidau apsakymų rinkinį dzūkų tarme „Sciklinės gonkos“, tikėdamasis pagarsėti, bet šlovės garso nesulaukiau: po to išleidau ir daugiau, bet jau literatūrine kalba. Susidomėjau istoriografija. Rinkau medžiagą ne tik iš spausdintų šaltinių, o ir iš gyvų ano meto veikėjų (buvusių „Aušros“, „Varpo“ bendradarbių ir kitų), prirašiau literatūrinių ir publicistinių straipsnių“ (Tarybų Lietuvos rašytojai, Vilnius: Vaga, 1967, p. 283).
Po karo J. Būtėnas dėstė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, skaitė lietuvių literatūros paskaitas Vilniaus pedagoginiame institute, Lituanistikos fakultete. 1958–1969 m. –vienas iš Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos redaktorių. Buvo literatūros ir kultūros istoriografas, išspausdino kritikos straipsnių, recenzijų. Parašė per 40 knygų ir 1600 straipsnių. Išleido kaimo buities realistinių apsakymų ir vaizdelių rinkinius „Sciklinės gonkos“ (1932), „Prikąstas liežuvis“ (1933), romaną apie I pasaulinio karo įvykius ir kaimo žmonių vargus „Mėlyni kareiviai“ (1936), apybraižas apie P. Višinskį, V. Kudirką, Žemaitę, J. Janonį ir kitus rašytojus, memuarinių knygų („Istoriografo užrašai“, „Literato duona“, „Neramūs metai“ ir kt.), kritikos straipsnių, parengė literatūros vadovėlių. J. Būtėnas, nuo vaikystės pasižymėjęs fenomenalia atmintimi, buvo neišsenkantis žinių šaltinis: „Dar dirbant enciklopedijoje, įvairių laikraščių redakcijos klebendavo, prašydamos parašyti apie rašytojus ir kultūros darbuotojus, kuriuos pažinojau. Todėl esu atskleidęs nemaža naujų faktų iš vieno ar kito veikėjo gyvenimo ir kūrybinio darbo“ (Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos, Vilnius: Vaga, 1989, p. 220). „Istoriografiniams darbams būdinga faktų gausa, dokumentikos ir atsiminimų derinimas su beletristikai artimu pasakojimu“ (Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 86).
Nuotraukas ir kitus eksponatus muziejus įsigijo iš Juliaus Būtėno 1980, 1983 metais.
 

Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė.

Visa galerija
Atgal