Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
08
liepos
2020

JUDITA VAIČIŪNAITĖ APIE SALOMĖJĄ NĖRĮ

JUDITA VAIČIŪNAITĖ APIE SALOMĖJĄ NĖRĮ
Salomėjai Nėriai – 115
S. Nėries memorialinio muziejaus fonde tarp kitų eksponatų saugomi eilėraščiai, skirti Salomėjai Nėriai, parašyti įvairiomis progomis, dažniausiai artėjant jubiliejams. Poetė modernistė ir vertėja Judita Vaičiūnaitė muziejui yra padovanojusi eilėraščio rankraštį:
                    „Genezė
                                   Salomėjos Nėries atminimui
Gal butuose po abažūrais buvo lempos žiebiamos,
O gal miegojo prieškarinis šventiškas Paryžius.
Trapi mažutė svetimšalė, atšvaitams pažirus,
baltam lape užrašė:
                  
 „Apšerkšniję mūsų žiemos...“
 
Šarma suspindo raidės.
                   Ir nostalgija lyg eglės
šnarėjo prosenių balsais žodžius, kurie nemiršta.
Iš didmiesčio nuklydus į snieguotą gūdų mišką,
ji bėgo, nepalikdama pėdų, namo, kur begalės
šaltinių tryško po ledu – po žodžiais negudriais...
 
Ir Lietuva nustebo
                  „Balta balta, kur dairais...“
 
1976
                                                   Judita Vaičiūnaitė“
 
Tais pačiais metais straipsnyje „Kada manęs nebus“ Judita Vaičiūnaitė be kita ko rašo:
„Jau tiek daug metų, kai nebėra S. Nėries. Bet kokios reliatyvios buvimo ir nebuvimo sąvokos! Ne viena jaunimo karta Lietuvoje išugdyta jos žodžių, daugelį jaunų poetų būtent jos kūryba paskatino rašyti. Gal vėliau jaunatviško nihilizmo antplūdy gana kritiškai vertinau kai kuriuos jos eilėraščius, bet nė vieno poeto niekados taip nemylėjau, kaip S. Nėries. Veikė ne tik jos eilėraščiai, bet ir asmenybės žavesys. Atrodo, kad ji čia pat, miela ir sava, ją regiu tarsi pasąmonės filme, lyg tebežvelgtų didelės ir liūdnos jos akys...“
 

Paruošė S. Nėries memorialinio muziejaus vedėja Ina Aleksaitienė
 

Visa galerija
Atgal