Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
spalio
2020

J. TUMAS-VAIŽGANTAS: KUNIGĖLIO GIMTUVĖS

Rugsėjo 20 d. minėjome J. Tumo-Vaižganto gimtadienį. Prisimindami ypatingos asmenybės ne literatūriniame, bet ir visuomeniniame Lietuvos gyvenime, gimtadienį, Įdomaus eksponato rubrikoje jums pristatome autobiografinį esė apie savo gyvenimo pradžią.
 
„Aš esu gimęs Malaišiuose, Svėdasų parapijoje ir valsčiuje, Ukmergės apskrityje, Kauno gubernijoje, 1869 metų rugsėjo mėnesio 8 dieną senojo kalendoriaus, Dievo Motinos gimimo dieną, per pat sumą, destis, vidudienyje, kada visi žmonės buvo išvažiavę bažnyčion, net ir vaikai buvo tyčia išsiųsti.
Aš buvau savo tėvų pagrandėlis, dešimtasis iš eilės ir paskutinysis jų vaikas, atsiradęs po kelerių metų pertraukos, kada jau nebelabai besitikėta mažų. Mano tėvui Anuprui Tumui tuomet jau buvo 52 metai, o motinai – Barborai Tumienei buvo 45 metai.
Iš devyneto iki tam laikui gimusių vaikų Tumam teaugo ketvertas: vienas berniokas Jonas (penketas berniokų buvo mirusių) ir trejetas mergiočių: Marijona, Ona ir Severija. Ne per daug, bet ir gana. Buvo įpėdinis, tai bus kam perleisti ūkis, buvo mergiočių, tai gana bus galvos sukėjų kraičius bekraunant, piršlių belaukiant. Nuo to vieno galėjo motinai išdūkti galva. Skrynios pripildyti nesunku, sunkiau jaunos paganyti, kad gink Dieve, kreivais takais nenueitų, vainikėlio nepralaimėtų. Žinai, dabar koks svietas.
Paskutinysis, penktasis, priedas buvo lyg ir nebereikalingas: da mušis su vyresniuoju broliu, da žemę skelsis pusiau ir visai giminei kels nešlovę. Tai egzaltuota motina, kai „bobutė“ pasakė berniuką esant, čia pat iškėlus rankas, paaukavo jį tarnu Dievui. Giliausiu jausmu, su ašaromis akyse, kaip visados, karštai meldus, kad Dievas malonėtų priimti didžiausią jos auką – pavelytų šiam jos vaikui šv. Mišias laikyti ir žmonėms tikėjimo, dvasios dalykuose tarnauti.
Švenčiausiosios Mergelės gimimo diena, didžiųjų pamaldų valanda lyg būtų pranašavę – tai galį įvykti. Ligi tik namiškiai sugrįžo, motina tuo pat didžiu širdies pakilimu pareiškė savo padarytąjį aktą, niekam, žinoma, neprotestuojant, bet ir netikint, kad iš Malaišių kaimo išeitų – kunigas.“

Visa galerija
Atgal