Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
07
rugpjūčio
2020

J. GRUŠO RANKA TAISYTI LRD ĮSTATAI

Rašytojo Juozo Grušo bibliotekoje saugomas unikalus spaudinys – jo ranka pataisyti Lietuvių rašytojų draugijos įstatai.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvoje paskelbus nepriklausomybę, menininkai pradėjo burtis į kūrybines organizacijas: veikė Lietuvos meno kūrėjų draugijos Literatų sekcija, 1922 m. buvo įkurta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, įsisteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, o 1932 m. vasario 21 d. Balio Sruogos ir Juozo Grušo iniciatyva įkurta Lietuvių rašytojų draugija (LRD). Jos vadovu išrenkamas Ignas Šeinius. Vos po kelių mėnesių veiklą perėmęs Juozas Tumas-Vaižgantas draugijai vadovavo iki 1933 m. Vėliau organizacijai paeiliui vadovavo Vincas Mykolaitis-Putinas, Juozas Grušas ir Liudas Gira. 1934–1938 m. LRD leido laikraštį „Literatūros naujienos“, kuriame buvo pristatoma Lietuvos ir užsienio autorių kūryba, kultūros renginiai, literatūros kritikų straipsniai. 1935 m. draugijos iniciatyva Vyriausybė įsteigė 5000 Lt Lietuvos valstybinę literatūros premiją už geriausią metų kūrinį. 1936 m. draugija narių rėmimui įsteigė Literatūros fondą, iš kurio skirdavo pašalpas ir paskolas.
J. Grušas, LRD pirmininko pareigas perėmęs iš V. Mykolaičio-Putino, tęsė jo pradėtus darbus – organizavo kultūros renginius, susitikimus su rašytojais, leido „Literatūros naujienas“, rėmė nepasiturinčius rašytojus, įsteigė kelias naujas sekcijas (prozininkų, kritikų, poetų), priimdavo užsienio svečius. Kaip niekad anksčiau, jo vadovavimo metais Kaune apsilankė garsūs rusų rašytojai: Nobelio premijos laureatas Ivanas Buninas, dramaturgas, romanistas Vsevolodas Ivanovas, prozininkas, vertėjas Nikolajus Tichonovas, kaimyninės Latvijos, Estijos rašytojai. Literatūros vakarai, diskusijos, susitikimai griuvo ant pirmininko pečių. Šalia kitų darbų J. Grušas ėmėsi taisyti 1936 m. spalio 28 d. Vidaus reikalų ministerijos draugijų registran įtrauktos organizacijos įstatus. Kuklus spaudinys pataisytas, papildytas pirmininko ranka: raudonu rašalu keliose vietose išbrauktas spausdintas tekstas ir įrašyti įterpiniai. J. Grušas braukia nuostatą, kad Draugijos tikraisiais nariais „gali būti lietuviai rašytojai, pasireiškę kūriniais, turinčiais savarankiškos vertės“ ir nurodo, kad nariais galėtų tapti „grožinės literatūros bei literatūrinės kritikos kūriniais“ besireiškiantys asmenys, o nariais-bendradarbiais gali būti „ir grožinės literatūros vertėjai, pasižymėję savo darbais“. Skyrelis apie draugijos lėšas įžvalgiai papildytas nuoroda, kad be kitų pajamų organizaciją galėtų remti ir „valdžios pašalpa“. Draugijos pirmininkas reiškia nuomonę, kad Draugiją likvidavus, visas jos turtas pereis „Lietuvos mokslo akademijai (Lituanistikos institutui)“. Galime spėti, kad minima įstaiga neformaliai jau gyvavo ir jos veikla buvo reikšminga, nes oficialiai Lituanistikos institutas įsteigtas tik 1939 m. Kaune...
Svarstydamas dėl įstatų papildymo ir tobulinimo, LRD pirmininkas J. Grušas tada dar nežinojo, kad 1940 m. birželio 28 d. sovietinės valdžios nurodymu draugijos veikla bus nutraukta... Nenumanė, kad per II pasaulinį karą ir po jo dėl SSRS okupacijos emigruos apie 70 procentų Lietuvos rašytojų – 3 iš nuotraukoje įamžintų Draugijos valdybos narių (V. Alantas, P. Babickas, A. Rimydis). Neįtarė, kad poetas Kazys Binkis Antrojo pasaulinio karo metais savo bute su žmona Sofija slėps žydus ir jiems po mirties bus suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai... Nesitikėjo, kad represijų ir tremties neišvengs LRD valdybos narys, poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas Antanas Miškinis, kad Sovietinės okupacijos laikotarpiu nukentės rašytojas, farmacininkas Antanas Vienuolis: bus nacionalizuota jo vaistinė, o 1941 m. birželio 14 d. sūnus Stasys trejiems metams ištremtas į Sibirą. Vargu, ar tada susimąstė apie galimybę, kad garbusis poetas, rašytojas, LRD pirmininkas, bičiulis Vincas Mykolaitis-Putinas, Sovietams okupavus Lietuvą, taps Vilniaus universiteto profesoriumi ir Naujųjų 1941-ųjų metų proga rašys: „Linkiu, kad 1941 m. kultūrinį Lietuvos gyvenimą atgaivintų išmintingos Stalino konstitucijos dvasia ir kad jos nuostatomis būtų tvarkomi visi mūsų respublikos reikalai“ (Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007), kad 1945–1946 m. jis dirbs Lietuvių literatūros instituto direktoriumi... Tada J. Grušas nesitikėjo, kad jų šeimos namuose net 17 metų glausis iš Sibiro tremties grįžusi ir niekur prieglobsčio neradusi V. Alanto-Jakševičiaus žmona Elena Jakševičienė su sūnumi...

 

Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus muziejininkė Gileta Banytė
 
Visa galerija
Atgal