Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
spalio
2020

H. NAGIO KONSPEKTŲ SĄSIUVINIS

Poeto žemininko-lankininko, literatūros kritiko, vertėjo, humanitarinių mokslų daktaro Henriko Nagio (1920–1996) archyvinis rinkinys turtingas kūrybinių rankraščių, juodraštinių sąsiuvinių, užrašų. Kūrėjų rašytiniai tekstai masina ir vilioja literatūra besidominčius smalsuolius. Trokštama prisiliesti ir pamatyti kaip buvo kurta, rašyta ir jausta, kaip buvo ieškomas tas taiklus ir esminis žodis. Nagio kūrybiniai sąsiuviniai sunkiai šifruojami, kai kur tekstas beveik neįskaitomai užtušuotas. Apie tai pasakoja ir pats poetas: „rašau labai braukydamas, todėl mano juodraščiai yra daugiaaukščiai ir sunkiai iššifruojami. Paprastai eiles kelis kartus perrašinėju, kartais mašinėle, kad įsigyčiau atstumo.“ H. Nagys talpiu žodžiu ir spalvingu vaizdu štrichuoja žmogaus likimo linijas istorinių pervartų lūžyje. Jis išsakė savo žemės ir to paties skausmingo likimo žmogaus svajones – „aš dainuosiu mūsų širdims“. J. Girnius, aptardamas H. Nagio kūrybą antologijoje „Žemė“, rašė: „šios poezijos centre stovi metafizinė žmogaus likimo problema. Įaugęs joje žmogus į žemę ir tuo pačiu suaugęs su visa tėvų istorija... tai žmogaus prasmės žemėje poezija...“
Šį kartą Įdomaus eksponato skiltyje savo žiūros tašką fokusuojame ne į rankraščius, o į H. Nagio studento egzistencinės filosofijos seminaro konspektų sąsiuvinį. Pirmiausia universitete pradėjo studijuoti architektūrą, o vėliau perėjo į germanistiką, lituanistiką ir meno istoriją. Jaunas studentas su didžiausiu susidomėjimu lankė ir privatų dėstytojo Juozo Girniaus filosofijos seminarą, kuris vykdavo universitete ir jo bute, Žaliakalnyje. Per J. Girnių atsivėrė S. Kierkegaardo, K. Jasperso, M. Heideggerio filosofijos paslaptys, pakeitusios jaunuolio mąstymą, perkeitusios jaunuolio pasaulėžiūrą. Tad pasklaidykime šio sąsiuvinio puslapius. Pirmuose lapuose įrašyta: „Rašiniai apie literatūrą“, o kitame – „Lyrinis lietuvių poetinės kūrybos charakteris“ (bendras moksl. darbo metodikos seminaras (lekt. J. Girnius). Sąsiuvinyje pirmas įrašas datuojamas 1942 m. balandžio 17 d. Čia surašyti tekstai apie „Lietuvių liaudies dainas“; „F. Holderliną“ (vokiečių kalba); „Maironio asmeninę poeziją“. Dėmesį patraukia ir Alinos Pajaujytės referato „Tikėjimo ir moralės antinomija Soren Kierkegaardo filosofijoje“ analizė. H. Nagys ne tik aptarė, bet ir parašė referato koreferatą. Pasiremdamas Fiodoro Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“ herojų filosofija, pažėrė pluoštą minčių apie moralės ir tikėjimo sąsajas. Paskutiniuose puslapiuose įrašytos pastabos vokiečių kalba apie lietuvių dailę (M. K. Čiurlionį, K. Sklėrių, V. Petravičių ir kt.).    
J. Girniaus paskaitos paliko neabejotinai ryškų pėdsaką H. Nagio sąmonėje. Jis rašė: „Egzistencialistinė filosofija, bent man, buvo artima ir perprantama, bet, svarbiausia, ji privertė angažuotis ir gyvenime, ir poezijoje“.  
                              

 Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė

Visa galerija
Atgal