Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

FOTOSESIJA

1934-aisiais Salomėjai Nėriai buvo trisdešimt... Jauna, populiarėjanti poetė buvo visų stebima, tad Salomėja mėgo būti gražiai apsirengusi, įdomi, patraukliai atrodanti. Ji stengdavosi skoningai priderinti šukuoseną, drabužio sukirpimą, spalvas. Tais metais Salomėja Nėris gyveno savo dėstytojo, rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino ir jo sesers Magdalenos namuose. Magdalena Mykolaitytė prisiminusi, jog kartą, Salomėjos sumanymu, susirinkusios jos su O. Kmitaite pas fotografą Laisvės alėjoje. Poetė panoro, kad fotografas iš jų pozų padarytų 24 nuotraukas, iš kurių galėtų pasirinkti geriausias ir įdomiausias. Kai buvo visos nuotraukos išryškintos, S. Nėriai nė viena nepatiko, o draugėm motyvavo: „Visur aš tokia baisi.“ Ji buvo reikli, išmesdavo ar suplėšydavo nuotraukas, kuriose, jos manymu, blogai atrodanti.
S. Nėries memorialinio muziejaus fonduose saugomos Išlikusios kelios tuo metu darytos fotografijos. Poetė jose įdomi, valiūkiška, padūkusi, gal šiek tiek kitokia nei įprasta ją matyti. Pasipuošusi, madinga bei stilinga. Nuo 1932 metų Salomėja Nėris fotografijose pastebima labiau pasipuošusi, paryškinus veido bruožus nei anksčiau. Šiose nuotraukose poetė su balta kepuraite-berete. Nuo 1933 metų Vakarų mados naujienos skelbė, kad kakta, kuri buvo slepiama po skrybėlaite, dabar atskleidžiama, puošiama, ryškinama plokščiomis skrybėlaitėmis. Plaukai švelnesni, gražesnės šukuosenos, geresnės ir gražesnės ilgalaikės šukuosenos. Daugelis to meto skrybėlių ir kepuraičių nešiojamos pakreiptos į vieną šoną. Dar vienas to meto būdingas akcentas – karoliai. Būtent šiuos akcentus matome šiose nuotraukose.

Parengė muziejininkė Asta Zenkevičienė

Visa galerija
Atgal