Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

DAIL. ALGIRDO JONO INDRAŠIAUS PAVEIKSLAS

Fonduose saugomas dailininko Algirdo Jono Indrašiaus (g. 1937 m.) paveikslas „Kompozicija A. Masioniui ir B. Radzevičiui atminti“. Kitoje pusėje autorius juodu flomasteriu užrašęs jautrius žodžius: „Bėgantys metai nusineš į užmarštį ir mūsų atmintį, bet Jų iškylantys paveikslai ne kartą paklaus: kodėl nepajėgėme Jų suprasti, kai gyvenome kartu, juk jie ir buvo mūsų atgimimo pradžia. Algirdas Indrašius, 1974–1980 m. Vyžuonos – mūsų Tėviškė.“ Nutapyti dviejų įžymių rašytojų – prozininko Bronius Radzevičius (1940–1980) ir poeto, literatūros kritiko Antano Masionio (1941–1974) portretai. Jų veidai pakilę virš gimtinės kalvos, abipus „priešaušrių vieškelio“ (gal projekcijos į laisvą Lietuvą). Jie, nors ir dvelkiantys tragizmu, šviečia amžina kūrybos ugnimi, įkvėpimu. „Rašyti, kad išliktum...“ (A. Masionis). Paveikslo šerdis – legendomis apipinta gotikinė Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia su sienoje įmūrytu akmeniu, vadinamu žalčio Vyžo galva (žalčio kulto liekana). Nakties danguje brėkštanti aušra rausvai nuspalvina rašytojų veidus ir medžius lyg vilties žvakes...
 
2000 m. Vyžuonose atsirado Rašytojų kalnelis, įamžinęs šio miestelio garbės piliečių, dviejų bičiulių A. Masionio ir B. Radzevičiaus atminimą. „Prie pušyno prigludęs kalnelis, upės lankstas, melsvas tvenkinėlio lopas su dangaus klajoklių debesų nuotraukomis tarsi įgavo naują alsavimą. Skulptoriaus H. Orakausko sukurtos rašytojų skulptūros ir medinio angelo sparnai apgobia trapų ir amžiną gamtos peizažą – už Vyžuonos B. Radzevičiaus vaikystės trobos stogai. Kiek tolėliau – A. Masionio išbraidyti dirvonėliai, dangaus aukštybė, žemės gilybė ir abiejų kūrėjų, besimokiusių Vyžuonų mokykloje, pažinojusių tuos pačius žmones, vaikščiojusių tais pačiais žemės ir kūrybos keliais, amžinojo poilsio vieta“ (Rūta Jonuškienė).
 
„A. Masionis – aukšto dvasinio polėkio ir plataus kultūrinio akiračio asmenybė (skaitė prancūzų, vokiečių, čekų, lenkų k.), troškusi būti universaliu rašytoju, kaip Vincas Mykolaitis-Putinas. Kūrė kontempliacinio tipo lyriką, reikšdamas esmių ilgesį intelektualizuotos savistabos tonacijomis“ (Vytautas Kubilius). Jautrios sielos poetą ištiko dvasinė krizė. Priešmirtiniame laiške rašė: „ Be visų lemtingai susiklosčiusių socialinių aplinkybių, aš nemokėjau „elgtis" su žmonėmis, iš jų reikalavau maksimumo ir norėjau, kad jie tai darytų mano atžvilgiu. Bet žmonėms to nereikėjo.“

„Bronius Radzevičius – vienas iškiliausių lietuvių prozininkų, sąžiningai ir skausmingai atskleidęs pokario kartos egzistencinę aklavietę“ (J. Sprindytė). Rašytojas intensyviai švietėsi, skaitė žymiausius Vakarų literatūros, filosofijos, psichologijos autorių veikalus. Ypač jį domino nepaprasta kūrybos reikšmė. Anot B. Radzevičiaus, kūrybinis veiksmas yra autentiška egzistencija, ne tik keičianti žmogaus sąmonę, bet ir tikrovę. Į kūrybą žiūrėjo labai atsakingai, „rašė savo širdies, savo gyvenimo kaina“. Sovietinėje visuomenėje B. Radzevičius „su savo skausmo klyksmu“ nebuvo nei pakankamai pripažintas, nei populiarus. Abu intelektualūs, plataus, europietiško mąstymo rašytojai, nepritapę prie totalitarinės sistemos, pasitraukė iš šio pasaulio.
„Nenumaldomai bėga laikas. A. Masionis, B. Radzevičius, aš ir kiti buvom paprasti basi ir alkani Vyžuonų kaimo vaikai, be galo troškę mokytis... Mes išgyvenom pokario tragizmą ir savo akimis matėm ant gatvės grindinio gulinčius negyvų partizanų kūnus, kolūkių kūrimo periodą, ir tie klaikūs vaizdai iki šiol pakelia iš miego. Bet tai buvo mūsų vaikystė, mūsų gyvenimas, ir viskas buvo keistai gražu – kaip ir tas mano motinos vaikystėje iš kareiviškos milinės man pasiūtas „frenčiukas“ (A. Indrašius).

Algirdas Jonas Indrašius sukūrė tapybos, akvarelės, metalo plastikos, grafikos kūrinių, ąžuolinių dekoratyvinių (Utenoje, Vyžuonose) ir paminklinių (Jūžintų, Utenos kapinėse) skulptūrų. Surengė 12 individualių parodų Lietuvoje. Dalyvavo daugiau kaip pusšimtyje tarptautinių ekslibriso parodų, tapo laureatu. Labiausiai didžiuojasi diplomu, gautu iš Popiežiaus Jono Pauliaus II už ekslibrisą jo 80-mečiui paminėti. Vyžuonose yra dailininko sodyba – muziejus su skulptūrų parku, kuriame 2000 m. pastatė „Tūkstantmečio kryžių", du stogastulpius A. Masioniui ir B. Radzevičiaus 60-mečiui paminėti ir kt. Mažoje trobelėje galima aplankyti ekslibrisų parodą ir šių kraštiečių rašytojų garbei įrengtą literatūrinę ekslibrisų ekspoziciją, susipažinti su pačiu autoriumi – plataus žanrinio pobūdžio, produktyviu menininku, Vyžuonų miestelio garbės piliečiu.

Fonduose saugomi dailininko sukurti A. Masionio ir B. Radzevičiaus ekslibrisai. Juos ir paveikslą muziejus įsigijo iš autoriaus 1989 m.
B. Radzevičiaus rinkinyje matome ne vieną viltingą, sklidiną optimizmo ir didžiųjų lūkesčių nuotrauką iš mokyklos laikų, kurių vienoje įamžinta šventiška žydinčio, alyvomis kvepiančio 1960 m. pavasario akimirka. Prie Vyžuonų vidurinės mokyklos stovi grupė abiturientų (iš dešinės į kairę): Antanas Masionis, Jonas Stanys, Bronius Radzevičius ir Saladžius.

 

Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė

Visa galerija
Atgal