Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
rugsėjo
2018

BIRUTEI PŪKELEVIČIŪTEI – 95!

Laimingi žmonės: dar vaikystėje pagavę savo pašaukimo paukštę ir iki pat mirties jos nepaleidę, drąsiai skrieja sunkiais, bet dvasinį pasitenkinimą teikiančiais gyvenimo ir kūrybos keliais.
Prie tokių, Dievo malonėmis apdovanotų asmenybių, galime priskirti rašytoją, aktorę, režisierę, filmų kūrėją Birutę Pūkelevičiūtę (1923–2007). Š. m. rugpjūčio 12 d. šiai talentingai asmenybei būtų sukakę 95-eri. Nelengva įvardinti, kas ją labiau žavėjo, kerėjo, pakylėdavo ir leisdavo užsimiršti; kam Birutė Pūkelevičiūtė skyrė didesnį dėmesį – teatro mūzai ar sparnuotajam Pegasui...
Būdama aktore, ji vaidino Lietuvoje, Vokietijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1944 metų istorinių pervartų nublokšta į Vakarus, kartu su kitais subūrė teatro kolektyvą, keliaudami sunkvežimyje į įvairias DP stovyklas, vaidino lietuviams. „Tremties teatro“ aktoriai dirbo vargingomis sąlygomis, bet su jaunatviška kūrybine aistra.
B. Pūkelevičiūtė atliko vaidmenis įvairiuose spektakliuose: Vokietijoje Augsburge 1946 m. A. Rūko nuotaikingoje pjesėje „Bubulis ir Dundulis“;  1947 m. M. Rostrando „Žmogus, kurį užmušiau“ (vertė A. Landsbergis) ir M. Andersono „Žmonės kaip ir mes“; 1948 m. L. Fuldos „Mokyklos draugai“. Kanadoje ir JAV vaidino A. Škėmos „Živilėje“, o vėliau 1950 m. to paties autoriaus „Pabudime“ Monrealio lietuvių dramos teatre. Šiame teatre ji režisavo du spektaklius juose ir   vaidindama: K. Borutos „Baltaragio malūnas“ (1957 m.) bei Balio Sruogos „Milžino paunksmėje“ (1958 m.). Jos akiratyje buvo ne tik teatras, bet ir kinas: ji pirmoji išeivijoje sukūrė lietuvišką vaidybinį filmą „Aukso žąsis“. Apibūdindama lietuvių Monrealio teatrą, rašė: „Kartais man vaizduojas, kad mūsų susikurtas teatras buvo lyg fantastiškas auksinis sviedinys, kurį mėčiodami žaidėm, patys apsvaigę to kamuolio švytėjimu. Gal mūsų džiaugsmas buvo iliuzija? Scenoj kardai mediniai, pilys nutapytos ant drobės, karūnos blizga tik stikliukais. Todėl įprasta teatrą vadinti iliuzoriniu pasauliu. O juk tikresnio už jį nėra, tikresnio – nėra.“
Pamilusi vaidybos meną nuo gimnazijos, B. Pūkelevičiūtė įstojo į „Kauno Jaunojo aktoriaus dramos teatrą“, vaidino „Kornevilio varpuose“, tačiau išskirtinis vaidmuo, atnešęs jai talentingos aktorės šlovę, buvo Hannelė G. Hauptmanno pjesėje „Hannelė“. Atidžiai įsižiūrėję nuotraukoje galite pamatyti, kiek jausmo ir ekspresijos atiduoda jaunoji aktorė, kuriai teatras buvo tik „iliuzorinis pasaulis“, bet „tikresnio už jį“ B. Pūkelevičiūtė nerado...

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė

Visa galerija
Atgal