Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
gegužės
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

BERNARDO BRAZDŽIONIO PASAS

Besibaigiant metams, prieš pat Kalėdas, Bern. Brazdžionio rinkinio skyrius patyrė atradimo džiaugsmą – aplanke, tarp nuotraukų kopijų, buvo įdėta unikali archyvalija – poeto Bernardo Brazdžionio pasas, išduotas 1918 metų sausio 28 d., likus porai savaičių iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Įdomus, geros būklės dokumentas su nuotrauka ir piršto atspaudu, išduotas vienuolikos metų berniukui.
Keturių lapų pasas atspausdintas dviem kalbom – lietuvių ir vokiečių,  paso savininko duomenys įrašyti tik vokiečių kalba.
Viršelyje atspaustas Vokietijos imperijos herbas – erelis, po juo – vokiečių ir lietuvių kalbomis – dokumento pavadinimas Paβ / Pasas.
Pirmajame atvarte, kairėje pusėje atspausdinti „Nuostatai“, paaiškinantys griežtą paso naudojimo tvarką, kurioje nurodyta: „Kas, apie savo paso pametimą sužinojęs, nepraneštų į 24 valandas įstaigai, išdavusiai raštą, bus baudžiamas kalėjimu iki 5 metų, esant gi palengvinančioms aplinkybėms, pinigais ligi 6000 markių.“
Dešinėje pusėje – įrašyti paso savininko duomenys – pasą išdavusi apskritis, paso numeris, gyvenamoji vieta, vardas, pavardė, gimimo data ir vieta. Vokiečių kalba neįprastai atrodo vardas ir pavardė – Barnhard Brazonis.
Bern. Brazdžionio gimimo data įvairiuose šaltiniuose rašoma skirtingai – vasario 1, vasario 2, vasario 14. Pats poetas ne kartą pyko dėl neteisingai rašomos jo gimimo dienos, o  apie savo gimimą eilėraštyje „Ta vasario diena“ rašė:

Buvo vakaras.  Švilpė lyg tyčia
Pasiklydęs šiaurys kamine,
O iš kampo spingsulė grabnyčia
Apibėrė šešėliais mane...

Pagal naująjį kalendorių Bernardo Brazdžionio gimtadienis būtų vasario 14 dieną. Tačiau poetas šios datos nepripažino ir viename mašinraštyje yra užrašęs pastabą redakcijai: mano gimimo data vasario 2 d., grabnyčių diena, kaip buvo, taip ir yra.
Tačiau ir šis, labai ankstyvas asmens dokumentas, problemos neišsprendė – gimimo diena išvis neįrašyta, tik metai ir mėnuo...
Bene įdomiausias – vidurinis paso atvartas: kairėje – originali vienuolikmečio nuotrauka, fotografuota specialiai šiam pasui – virš fotografuojamo asmens yra užrašas, t.y. paso numeris ir išdavimo sritis – Lt [Lietuvos].
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietija užėmė dalį Rusijos gubernijų ir suformavo karinį administracinį-teritorinį vienetą – Oberostą, į kurio sudėtį įėjo Gardino, Kauno, Kuršo, Suvalkų, Vidžemės, Vilniaus gubernijos ar dalis jų teritorijos. Oberostą sudarė šešios sritys: Balstogės, Gardino, Kuršo, Lietuvos, Suvalkų ir Vilniaus. 1915 m. gruodžio 4 d. vokiečių okupacinė valdžia sudarė Joniškėlio apskritį. Ši apskritis 1915–1918 metais priklausė Lietuvos sričiai.
Dešinėje atvarto pusėje – vokiečių kalba įrašyta, jog ypatinga žymė – „Sommersprossig“, t.y. strazdanotas, apačioje – Bern. Brazdžionio dešiniojo smiliaus atspaudas.
Paskutiniame puslapyje – šaltyšiaus patvirtinimas, kad paso savininkas fotografijoje esantis asmuo bei paso išdavimo vieta ir data: Pasvalys, 1918 metų sausio 28 d.
Antrajame viršelyje – Oberosto herbas.
Rašytiniuose šaltiniuose yra duomenų, jog visuotinai Lietuvoje pasai buvo įvesti vokiečių valdžios Pirmojo pasaulinio karo metais. Siekiant kontroliuoti gyventojus reikalauta, kad nuolat šie dokumentus nešiotųsi. Galbūt todėl pasas buvo reikalingas ir vienuolikos metų berniukui?

 

Parengė Bernardo Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė

Visa galerija
Atgal