Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„BALTOS DROBULĖS“ RANKRAŠTIS

Rašytojo, dramaturgo, aktoriaus, režisieriaus Antano Škėmos rinkinio vertingiausia dalis – rankraščiai, kurie atveria jo kūrybinio proceso vyksmą. Menininkas nenaudojo rašomosios mašinėlės: visi tekstai rašyti ranka. Rinkinyje saugomi dramos veikalų, novelių, apysakų rankraščiai, tačiau išskirtiniai yra A. Škėmos modernaus romano „Balta drobulė“ trys rankraščio lapai. Romanas buvo sukurtas 1952–1954 metais, tačiau tik 1958 metais pavyko jį išleisti. Tai – svarbiausias rašytojo kūrinys, kuris susilaukė daugybės recenzijų, tiek teigiamų, tiek neigiamų vertinimų. Tačiau būtent šis romanas pelnė A. Škėmai vieno žymiausių lietuvių rašytojų vardą. Pirminis kūrinio pavadinimas buvo „Keltuvas“, tačiau vėliau parinktas metaforiškas, talpinantis savyje mirtį ir tuštumą, sietinas su Turino drobule pavadinimas – „Balta drobulė“. 
Romanas sudėtingas savo struktūra, parašytas sąmonės srautu: išplėtotas vidiniais monologais, įvestas naratorius, komentuojantis įvykius. A. Škėmos kūryba orientuojasi į vakarietišką vidinio monologo modelį. Rašytojo veikėjuose galime išvysti jo paties bruožų, kūrinyje minimos vietos, kuriose jis praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose gyveno išeivijoje. Kūrybai būdinga ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika, iracionalūs vaizdai, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijomis, sapnais.
A. Škėmos mokytojas, patarėjas Henrikas Radauskas, vertindamas jo kūrybą rašė: „Vaizduodamas likimą lietuvio, iš šiltos provincijos išmesto į žiaurią Vakarų realybę, Škėma savo beletristika įsilieja į Europos neoekspresionizmo ir siurrealizmo srovę, o pasaulėžiūros prasme ribojasi su egzistencializmu. Vienas iš jo nuopelnų yra tai, kad jis mūsų beletristikoje skiepijo Europos literatūrinę kultūrą. Savaime suprantama, kad ir Škėmos literatūros darbuose pasitaiko ir silpnesnių vietų, ne visuomet pateisintų stilistinių priemonių arba sąmoningo noro gąsdinti dabartinį Europos literatūros nepažįstantį skaitytoją, kas betgi negali pakeisti fakto, kad Škėma yra neabejotino ir ryškaus talento rašytojas.“ 

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė

Visa galerija
Atgal