Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
01
kovo
2021

AUGUSTUI ŠLEICHERIUI – 200 METŲ

Vasario 19 d. minime vokiečių kalbininko, Jenos universiteto profesoriaus, vieno žymiausio indoeuropeisto Augusto Šleicherio (1821–1868) 200-ąsias gimimo metines. A. Šleicheris yra nemaža nuveikęs ir tyrinėdamas lietuvių kalbą. 1852 m. jis atvyksta į Mažąją Lietuvą, išmoksta lietuvių kalbą, pradeda užrašinėti lietuvių tautosaką. Tos kelionės rezultatas – 1856 m. Prahoje išleista „Lietuvių kalbos gramatika“ („Litauische Grammatik“). Tai pirmoji mokslinė lietuvių kalbos gramatika, kurioje plačiai ir sistemingai aprašyta lietuvių kalbos struktūra, mūsų kalba parodyta kaip viena archaiškiausių indoeuropiečių kalbų. Yra žinoma, kad 1870 m. poetas, vyskupas Antanas Baranauskas išsivertė A. Šleicherio gramatiką ir naudojosi ja dėstydamas Kauno kunigų seminarijoje homiletiką [iškalbos meną] lietuviškai. Prieš 50 metų išleistoje knygelėje „Šimtas kalbos mįslių“ kalbininkas Algirdas Sabaliauskas pasakoja, kad garsus prancūzų rašytojas Prosperas Merimė 1868 m., kurdamas novelę „Lokys“, kurios veiksmas vyksta pasauliui anais laikais mažai pažįstamoje šalyje – Lietuvoje, Žemaitijoje, lietuviško kolorito ieškojo atidžiai studijuodamas A. Šleicherio „Lietuvių kalbos gramatiką“! P. Merimė novelė buvo išspausdinta 1869 m. ir pavadinta lietuvišku žodžiu „Lokys“.
Kitas svarbus A. Šleicherio darbas – antrasis Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimas. Galime pasidžiaugti, kad Maironio muziejuje, K. Donelaičio rinkinyje yra saugoma ši A. Šleicherio parengta knyga „Christian Donaleitis. Litauische Dichtungen“, kuri Rusijos Mokslų akademijos lėšomis išėjo Peterburge 1865 m. Tai pirmoji mokslinė K. Donelaičio raštų originalo kalba laida, kurioje išspausdinta poema „Metai“, visos šešios pasakėčios, eiliuotas kūrinys „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“ ir abu išlikę laiškai bičiuliui Johanui Gotfrydui Jordanui. K. Donelaičio „Metus“ A. Šleicheris vadino literatūriniu šedevru, apie jį taip rašė: „Kaip gaila, kad žūsta tokia kalba, kuri formos tobulumu galėtų lenktyniauti su graikų, romėnų, indų kūriniais“. A. Šleicheriui K. Donelaičio kūryba buvo įdomi kalbiniu požiūriu, todėl daugiausiai dėmesio skirta rašybai, kirčiavimui, žodynui, kurį pridėjo leidinio pabaigoje. Žodyną paruošti jam talkino A. Baranauskas.
Antrąjį K. Donelaičio „Metų“ leidimą muziejus įsigijo 1985 m. Anksčiau knyga priklausiusi pedagogui ir lietuvių literatūros bei kalbos tyrinėtojui Zigmui Kuzmickiui (1898–1976), apie tai liudija Z. Kuzmickio autografas tituliniame knygos lape.

Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė

 

Visa galerija
Atgal