Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
16
birželio
2019

VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠVENTĖ

Vėl švenčiame Vasario 16-ąją – jau 101 kartą! Pernai nuvilnijęs džiaugsmingas Valstybės atkūrimo šimtmetis nemenkins ir kitų šios datos iškilių paminėjimų. Ši diena svarbi kiekvienam lietuviui, jos suvokimas ir pagarba turėtų pereiti iš kartos į kartą. Tad sveikiname mūsų svetainės ir muziejaus lankytojus artėjančios Valstybės atkūrimo dienos proga! Paklauskime savęs – ką galiu padaryti dėl Tėvynės?.. Ir darbais įrodykime, jog galime!
Klasiko Maironio archyve yra išlikusių jo rankraštinių kalbų, pasakytų įvairiomis valstybinėmis progomis. 1920 m. Vasario 16-ąją jis rašė, jog Lietuva turi kurti ateitį ir ne tik saugoti savo sienas, bet ir puoselėti tautos dvasią. O štai 1921 m. spalio 16 dieną Karo muziejaus sodelyje buvo atidengtas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ (skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis). Prelatas Maironis buvo pakviestas paminklą pašventinti. Iš šios šventės yra išlikusių fotografijų ir Maironio kalbos rankraštis. Kalba yra netrumpa, labai patriotiška, iškili. Poetas daug šiltų pagarbių žodžių skiria žuvusiesiems už Tėvynę: „žuvusiems – tai tiems, kurie didžiausiai numylėjo Tėvynę!“ Svarbus kiekvienas lietuvis, paaukojęs gyvybę ant Lietuvos laisvės aukuro, svarbūs visi, kurių net vardai nėra žinomi. „Bet jie nežuvo, tie tautos milžinai! <…> Mirusieji ne tik praeities istorijoje gyvena; jie irgi tveria tautos ateitį...“  Maironis pabrėžia, jog tauta, neturinti mirusių didvyrių, neturi ir savo istorijos. Nesvarbu, kad didvyrių kūnai jau kapuose, tačiau tie, kurie žūsta už Tėvynę, yra gyvi, jie turi didelę įtaką kuriant valstybę, formuojant jos ateities pakraipą...“  Savo kalbos pabaigoje prelatas palinkėjo, „kad tas už tėvynę žuvusių paminklas pasiliktų mums visados šventas“. Beveik kiekvienoje kalboje, kur tik turėdamas progos, Maironis užsimindavo apie lenkų okupuotą Vilnių, ši tema graužė poeto širdį, dėl Vilniaus jis skausmingai išgyveno, kiek galėdamas dėl jo kovojo.

 

Parengė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.

Visa galerija
Atgal