Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
14
spalio
2019

ALFONSUI NYKAi-NILIŪNUI – 100!

Liepos 15 d. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, vienam iškiliausių modernių lietuvių poetų, reikliausiam literatūros kritikui, spalvingiausiam bei įžvalgiausiam memuaristui, pasaulinės literatūros klasikų kūrinių vertėjui Alfonsui Nykai-Niliūnui – 100!
Savo kūrybinį ir kultūrinį palikimą A. Nyka-Niliūnas (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015) patikėjo Maironio lietuvių literatūros muziejui. Poeto archyve gausu dokumentų, nuotraukų, epistolikos, spaudinių, meno kūrinių, memorialinių daiktų, ypač vertinga memorialinė biblioteka. Muziejaus fonduose saugoma nemažai originalių kūrybinių rankraščių bei mašinraščių su autoriaus taisymais ir pastabomis. Vienas išskirtinių poeto rankraščių – eilėraštis „Motina“. Rankraščio apačioje nurodyta data – 1942 metai ir prierašas dienraščio redaktoriui su prašymu atspausdinti. Šiame eilėraštyje nusakyta Motinos meilė savo vaikams... O jų Adomo ir Veronikos Čipkų šeimoje buvo net 10. Alfonsui Motina buvo ir liko vienas brangiausių žmonių pasaulyje. Dienoraščiuose rašė: „Mūsų mama labai mėgo literatūrą, bet pati, išskyrus „mišiaunas“ maldas bažnyčioje, niekuomet nieko neskaitė. Atsisėsti su knyga rankoje ir skaityti! Taip darydama, ji būtų jautusis sunkiai nusidedanti. Jeigu kada ir pavartydavo kokią knygą, tai tik prieš tai apsidairiusi, ar niekas nemato, nes jau ankstyvoje vaikystėje buvo išmokyta dirbti tik „naudingus“ darbus ir gyventi niekad nesibaigiančiais rūpesčiais. Todėl ji niekad nepraleisdavo progos apibarti tėvą, kuris iš viso buvo daugiau linkęs į knygą negu į arklą ir kuriam prozaiškas darbas niekad nebuvo pats mėgiamiausias užsiėmimas. Bet mūsų skaitymą ji ne tik kad toleravo, bet dargi labai dažnai prašydavo ką nors balsu paskaityti. Ir taip pamažu skaitymas balsu Nemeikščiuose virto tradicija. Ypač žiemos metu. Skaitydavau aš arba kuris iš mano brolių, o ji sėdėdavo prie užšalusio lango akinančios žiemos šviesos nupliekstu veidu ir klausydavosi, visa nušvitusi, gražesnė ir jaunesnė. Labiausiai jai patikdavo pasakos: Andersen, Grimmai, Hauff , Wilde, Perrault, Basanavičius etc. Po jų – lietuvių klasikai: Pietaris, Biliūnas, Žemaitė, Vienuolis ir Krėvė, ypatingai jo „Skerdžius“, „Silkės“ ir vėliau „Raganius...“

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė

Visa galerija
Atgal