Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

ALEKSIS RANITAS IR LIETUVA

Estų poetas, kritikas, kultūrologas, menotyrininkas, lietuvių meno puoselėtojas Aleksis Ranitas (Alexis Rannit, 1914–1985) Lietuvai paskyrė gražiausius savo gyvenimo metus ir įnešė svarų indėlį, populiarindamas lietuvių literatūrą bei dailę savo tėvynėje ir pasaulyje. P. Vaičiūno, L. Giros ir A. Griciaus rinkiniuose aptinkame keletą prieškario nuotraukų, kuriose šis lietuvių kultūros bičiulis su rašytojais įamžintas kelionėse po Lietuvą. Viena įdomiausių – portretinė, su paties Ranito autografu Petrui Vaičiūnui, užrašytu dailiu kaligrafiniu šriftu rusų ir estų k.: Поэту с лицом измученным нездешним Петрасу Вайчюнасу. Aleksei Rannit. 36.02.18 („Iškankinto, ne šio pasaulio veido poetui Petrui Vaičiūnui“). Fotografuota Talino „Parikas“ fotoateljė. Nuotrauką muziejus įsigijo iš P. Vaičiūno žmonos, aktorės T. Vaičiūnienės 1974 m. Kitose nuotraukose matome jį, aukštą, elegantišką, išvaizdų vyriškį, su rašytojais A. Griciumi, S. Santvaru, aktoriais R. Juknevičium ir H. Kačinsku kelionės po Kuršių Neriją metu, plaukiantį valtimi Nemunu su Girų šeima, Kauno geležinkelio stotyje su rašytojais K. Binkiu, K. Inčiūra, A. Miškiniu, V. Sirijos Gira ir kitais.

A. Ranitas (Aleksejus Dolgoševas) gimė Kallaste, baigė Tartu universitetą, kuriame studijavo ne tik meno istoriją, bet ir archeologiją bei rusų literatūrą. Polinkį į poeziją Ranitas pajuto susirašinėdamas su Salomėja Nėrim, Vincu Mykolaičiu-Putinu, Liudu Gira ir kitais lietuvių poetais. Nuo 1930 m. pradėjo rašyti eilėraščius: mokėdamas 7 kalbas, eiliavo estų, rusų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis bei išvertė per 100 lietuvių poetų eilėraščių į estų kalbą. Jo kūrybą veikė M. K. Čiurlionio menas, rusų simbolizmas, estų moderniosios poezijos tradicija, lietuvių (vėliau išeivijos) lyrika. Poeto eilėraščius į lietuvių kalbą vertė L. Gira, H. Radauskas, J. Aistis ir kiti. L. Gira vienas pirmųjų įžvelgė daugiasluoksnį jo talentą ir paskelbė straipsnį „Entuziastingas Lietuvos vardo skelbėjas Estuose – A. Rannitas“ („Literatūros naujienos“). Išmokęs lietuviškai, rašė meno kritikos straipsnius į „Naująją Romuvą“, „Vairą“, „Lietuvos aidą“ ir kitur. Parašė daugiau kaip 200 straipsnių įvairiomis lietuvių meno temomis. 1940 m. Ranitas vedė operos solistę, žymaus finansininko dukterį, Lozoraičių giminaitę Gražiną Matulaitytę (1899–1993), koncertavusią žymiausiose Vakarų Europos scenose, ir pastoviai apsigyveno Kaune. Dirbo vertėju Valstybės teatre, estų teatrams išvertė K. Binkio „Atžalyną“, S. Santvaro „Žvejus“, P. Vaičiūno „Prisikėlimą“. Artėjant rusų tankams, 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Žmona koncertavo pabėgėlių stovyklose, Jurgis Baltrušaitis rašė jai eiles, Vytautas Kasiulis nutapė dainininkės portretą. A. Ranitas kaip meno kritikas ir istorikas daug dėmesio skyrė M. K. Čiurlioniui ir K. Donelaičiui, skaitė paskaitas tarptautinėse konferencijose Madride, Ciuriche, Helsinkyje ir kitur, išmokė vakariečius taisyklingai tarti Čiurlionio pavardę. 1953 m. su žmona apsigyveno JAV, dirbo Niujorko viešojoje bibliotekoje, dėstė Jeilio universitete, nuo 1954 m. tapo pasaulio estų literatūros draugijos pirmininku, kelių Europos ir JAV universitetų garbės daktaru. Dviejų žmonių sąjunga nutrūko 1960 m. Dvasinį ir intelektualinį bendrumą Ranitas vėliau atrado su antrąja žmona Tatjana. Mirė Niu Heivene (JAV), sulaukęs 70 metų.
Tapytojas Vytautas Kasiulis rašė: „<...> Rannitas buvo darbštus, disciplinuotas ir pareigingas, kiek uždaras ir santūrus. Viešumoje nekalbus, daugiau linkęs stebėti aplinką, nei joje reikštis. Tarp draugų, savame ratelyje, mielai dalyvaudavo diskusijose. Savo nuomonę reiškė tik tada, kai diskutuojamam klausimui galėjo pritarti. Kalbos daugiausia liesdavo menus. <...> Draugystę palaikė gyvą, įvairiausiomis progomis lankydamas jam artimus asmenis su dovanėlėmis rankose. Buvo mėgstamas mišriose kompanijose, kur skirdavo moterims savo dėmesį ir glėbius komplimentų.“

Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė

Visa galerija
Atgal