Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
11
gruodžio
2019

AISTRINGI J. TUMO-VAIŽGANTO PAMOKSLAI

Šiemet minime J. Tumo-Vaižganto metines ir vis grįžtame prie jo asmenybės, kuri yra tikriausiai iki galo neišsemiama ir nepažįstama, nuolat stebinanti ir net linksminanti. Šį kartą – apie jo sakytus pamokslus, kurie būdavo ir filosofiški, ir jaukiai buitiški.
„Visas Kaunas norėjo patekti į Vaižganto skaitomas pamaldas. Šventadieniais jis sakė įdomius, turiningus pamokslus, todėl bažnytėlę pamėgo Kauno inteligentai. Ji kartais buvo vadinama „inteligentų bažnyčia“, į kurią ateidavo net netikintys – vien pasiklausyti Vaižganto pamokslų, garsių operos solistų Kipro Petrausko, Antano Sodeikos, Adelės Galaunienės, Veros Podėnaitės ir kitų to meto dainininkų. Aišku, ir geros vargonų muzikos“, – teigė J. Tumo-Vaižganto asmenybę puikiai išmanantis muziejininkas Alfas Pakėnas.
Vytauto bažnyčią lankydavo inteligentai, kurie ne tiek iš pa­maldumo, kiek iš smalsumo ateidavo pasiklausyti J. Tumo pamokslų. Alfonsas Šimėnas prisimena, kad vieno tokio pamokslo metu jis maždaug taip kalbėjęs: „Jūs, in­teligentai, dažnai sakote: „Ko man eiti išpažinties, jeigu aš netu­riu nuodėmių?“ Argi jūs iš tikrųjų tokie šventuolėliai? Abejoju. Štai, pavyzdžiui, jaunas vyrukas po sočių pietų sėda į minkštą krėslą, išsitraukia portsigarą, neskubėdamas išsiima papirosą, pabarškina galu i portsigaro viršelį, įsideda į burną, uždega, už­sitraukia ir leidžia vieną po kito dūmų kamuolius į viršų, tuo ardydamas savo sveikatą, veltui gaišdamas brangų laiką ir pa­versdamas dūmais sunkiai uždirbtus skatikus. Ar tai ne nuodėmė? Nuodėmė, ir galas!“ Žinoma, visa ši audringa tirada su energingais rankų mostais baigiama kumščio trenksmu.
„Arba štai mergina, – toliau kalba pamokslininkas, – sėda prie veidro­džio, išdėsto prieš save visą bateriją buteliukų su tepalais, su kvepalais, su dažais, dėžučių su įvairiais milteliais. Čia brūkštels dažais, ten pabarstys miltais. Ir kam visa tai? Ogi kad apgautų vyrus. Nuprausk ją ir pamatysi baidyklę. Ar ne geriau ji pada­rytų, jeigu už tuos pinigus, už kuriuos pirko visą tą kosmetiką, nusipirktų svarą kitą sviesto ir jį suvalgytų? Argi tai nepridėtų jai daugiau grožio negu miltai ir dažai?“

Visa galerija
Atgal