Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems

JUOZO GRUŠO MEMORIALINIS MUZIEJUS

Juozo Grušo namai kviečia aplankyti ne tik rašytojo memorialinius kambarius, kuriuose išliko visa rašytoją supusi romantiška atmosfera, bet ir ekspoziciją, atspindinčią rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią.
  Kauno Žaliakalnyje sename sode prie didžiulių beržų prigludęs namas, kuriame beveik pusę šimtmečio gyveno ir kūrė Kauno rašytojų patriarchas, viena ryškiausių lietuvių kultūros asmenybių – dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas Juozas Grušas.
Rašytojo Juozo Grušo namas yra tradicinio sodybinio tipo, patogiai ir racionaliai išplanuotas. Pulcherijos ir Juozo Grušų teigimu, namo projektas buvo paties rašytojo sugalvotas, statybos techniko J. Miknevičiaus tik nubraižytas.
Rašytojo namai mena turtingą praeitį. Juose nuolat, nuo įkurtuvių 1936 metais iki 1986-ųjų, vyko intensyvus kūrybinis gyvenimas – rašytojų, dailininkų, teatralų sambūriai, čia J. Grušas sukūrė žymiausias savo dramas, noveles, čia augo trys Grušų vaikai. Dviejuose didžiausiuose namo kambariuose bėgo kasdienis Juozo ir Pulcherijos Grušų gyvenimas. Čia buvo ir darbo kambarys, ir svetainė. Kartu su šeimininkais į namus atkeliavo ir senieji baldai: knygų spinta, indauja, komoda su veidrodžiais, drabužių spinta, tų laikų šviestuvai. Iki šiol išsaugotas senasis kambarių interjeras, meno kūriniai, išlikusi dalis bibliotekos, nors Juozui Grušui žmonės visada buvo reikšmingesni negu knygos.
Kauno dramos teatre 1972 metais pagal Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“ pastatytas vaidinimas (režisierius Jonas Jurašas) pripažintas šimtmečio spektakliu. Atvykusieji į muziejų kviečiami apžiūrėti specialiai įrengtą Barboros salę ir daugiau apie dramų pastatymus sužinoti teatrinėje ekspozicijoje.

Kauno Žaliakalnyje sename sode prie didžiulių beržų prigludęs namas, kuriame beveik pusę šimtmečio gyveno ir kūrė Kauno rašytojų patriarchas, viena ryškiausių lietuvių kultūros asmenybių – dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas Juozas Grušas.
Rašytojo Juozo Grušo namas yra tradicinio sodybinio tipo, patogiai ir racionaliai išplanuotas. Pulcherijos ir Juozo Grušų teigimu, namo projektas buvo paties rašytojo sugalvotas, statybos techniko J. Miknevičiaus tik nubraižytas.
Rašytojo namai mena turtingą praeitį. Juose nuolat, nuo įkurtuvių 1936 metais iki 1986-ųjų, vyko intensyvus kūrybinis gyvenimas – rašytojų, dailininkų, teatralų sambūriai, čia J. Grušas sukūrė žymiausias savo dramas, noveles, čia augo trys Grušų vaikai. Dviejuose didžiausiuose namo kambariuose bėgo kasdienis Juozo ir Pulcherijos Grušų gyvenimas. Čia buvo ir darbo kambarys, ir svetainė. Kartu su šeimininkais į namus atkeliavo ir senieji baldai: knygų spinta, indauja, komoda su veidrodžiais, drabužių spinta, tų laikų šviestuvai. Iki šiol išsaugotas senasis kambarių interjeras, meno kūriniai, išlikusi dalis bibliotekos, nors Juozui Grušui žmonės visada buvo reikšmingesni negu knygos.
Kauno dramos teatre 1972 metais pagal Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“ pastatytas vaidinimas (režisierius Jonas Jurašas) pripažintas šimtmečio spektakliu. Atvykusieji į muziejų kviečiami apžiūrėti specialiai įrengtą Barboros salę ir daugiau apie dramų pastatymus sužinoti teatrinėje ekspozicijoje.