Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems

BRADŪNUI – 100

Šiemet minime poeto, redaktoriaus, Nacionalinės premijos laureato Kazio Bradūno 100-ąsias gimimo metines!


♦ 2017 m. vasario 6 d., pirmadienį, 17 val. vyko poetui skirtas renginys. Daugiau>>

Nuo vasario mėn. muziejuje veikia K. Bradūnui skirta paroda „Semiu krikšto vandenį giesmei...“ Daugiau>>

♦ Jei parodoje apsilankyti negalėsite, tuomet kviečiame apžiūrėti mūsų svetainėje esančią virtualią parodą, skirtą poetui. Daugiau>>

♦ Visiems, besidomintiems poetu, rekomenduojame susipažinti ir su nauju mūsų leidiniu „Kazys Bradūnas. Archyvai“ (sudarytoja V. Paplauskienė). Daugiau>>

Iki balandžio 7 d. kviečiame dalyvauti poetui skirtoje viktorinoje ir atsakius į klausimus laimėti prizų! Daugiau>>

♦ Įdomių eksponatų skiltyje dalijomės Kazio Bradūno užrašų knygute, gauta dovanų 1943 metais. Daugiau>>

 

Sekite naujienas, įrašą nuolat pildysime!..

 


Kazys Bradūnas (1917–2009) poetas, redaktorius, žemininkų-lankininkų kartos atstovas, paliko ryškius pėdsakus lietuvių literatūros ir kultūros istorijoje. K. Bradūno poetinis palikimas stebėtinai gausus: Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje išleista septyniolika poezijos knygų, sudarytos dvi rinktinės, parengtas ir išleistas visas kūrybinis palikimas – Sutelktinė I-II, (2001). 2007 metais, persijojęs poetinius aruodus, atrinko šimtą jam charakteringiausių ir būdingiausių eilėraščių ir tais pačiais metais išleido knygą – Paberti grūdai.
Už savo kūrybą yra pelnęs įvairių premijų ir apdovanojimų. K. Bradūnui, pirmam išeivių rašytojui, 1992 metais paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Už nuopelnus Lietuvai 1994 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1997 metais pelnęs Vilkaviškio savivaldybės premiją. 2002 poetas buvo nominuotas Poezijos pavasario laureato titulu bei gavo Druskininkų rudens Jotvingių premiją.
Minėtini jo stambiausi kaip redaktoriaus darbai: žurnalai Aidai, Literatūros lankai, dienraščio Draugas kultūros ir meno priedas, antologija Žemė; jaunųjų kūrėjų almanachas – Keturi (1986); studijų draugo Vytauto Mačernio knyga Poezija (1961); Lietuvių poezijos III-asis tomas (1971). Suredaguotos neįkainojamą vertę turinčios studijinės knygos: Lietuvių literatūra svetur 1945–1968 (1968) ir Egzodo lietuvių literatūra 1945–1990 (1992). Pastarąją redagavo kartu su Rimvydu Šilbajoriu.
Prieškarinės Lietuvos Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universiteto augintiniai, talentinga jaunuolių literatų karta – K. Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys, Mamertas Indriliūnas, Bronius Krivickas, Vytautas Mačernis, Paulius Jurkus subrendo Nepriklausomos Lietuvos gražiausiu laikotarpiu. Tai pirmoji karta, baigusi gimnazijas ir universitetus lietuvių kalba, veržliai ir godžiai mokiusis užsienio kalbų, įsitraukdama į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, produktyviai bendradarbiaudama literatūrinėje spaudoje, skelbdama joje pirmuosius kūrinius. Eilėraštyje apie savo kartą K. Bradūnas rašė: Mūsų kartos niekas nepakartos. Jaunieji susitelkę kūrė naują Lietuvos viziją, tobulino, brandino lietuvišką žodį, kūrė savo gimtojoje žemėje, tačiau istorinių įvykių audringi vėjai vienus išbloškė į Vakarus, kiti pasirinko atvirą rezistencinio pasipriešinimo kelią – išėjo į miškus ir žuvo kovoje už Lietuvos laisvę (M. Indriliūnas, B. Krivickas), Vytautas Mačernis, ketindamas pasitraukti į Vakarus, buvo atsitiktinio sviedinio skeveldros mirtinai pakirstas, kiti – ištremti į Šiaurės ir Sibiro platumas, dar kiti liko po okupanto jungu ir taikstėsi su primestu jiems gyvenimu. 
1944 metais artėjanti sovietinė okupacija išbloškė iš Lietuvos tiek vyresniąją, tiek jaunesniąją kartą. Iš Lietuvos pasitraukė apie 70 procentų rašytojų. Į Vakarus išvyko ir  K. Bradūnas, H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas, J. Girnius, P. Jurkus.
K. Bradūnas sutelkė studijų draugus, bičiulius – A. Nyką-Niliūną, H. Nagį, J. Kėkštą į žemininkų grupę. Parengė ir išleido antologiją Žemė, įtraukdamas į ją ir artimo studijų laikų draugo V. Mačernio kūrybą. Filosofas Juozas Girnius tapo grupės ideologu. Tas pats kūrėjo branduolys 1952–1959 metais leido modernų žurnalą Literatūros lankai. K. Bradūnas svečioje šalyje rengė literatūros, kūrybos vakarus. Rašė ir leido savo poezijos knygas. Kūryboje išreiškęs individualų poetinį santykį su gimtąja žeme su lietuvių mitologija bei tautosaka. K. Bradūnas tvirčiausiai suaugęs su savo tautos istorija, kultūra, jam labiausiai ir prigijo poeto žemininko vardas. Tomas Venclova K. Bradūną įvertino kaip gyvybingos literatūrinės tradicijos tęsėją: jis yra darbo ir darbu įgyjamos vidinės laisvės poetas.
MLLM saugomas Kazio Bradūno rinkinys: archyvinė medžiaga tyrinėjama, tvarkoma, eksponuojama, skelbiama. Minint poeto 100-ąsias gimimo metines parengta paroda: Semiu krikšto vandenį giesmei...; išleista knyga – Kazys Bradūnas. Archyvai. Poetas K. Bradūnas po vieno, jam skirto renginio, vykusio 1997 metais vasario 25 d. MLLM, svečių knygoje įrašė: Ačiū už Maironio literatūros muziejaus tvarkymą ir poezijos gyvybę. Ačiū už dėmesį mano poetinėms pastangoms. Su pagarba šių namų darbštuoliams.

 

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė