Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
18
rugsėjo
2019

B. SRUOGOS KELIONIŲ NUOTRAUKOS

Svarbią B. ir V. Sruogų namų-muziejaus rinkinio vietą užima fototeka (5 642 vnt.). Tarp pačių įvairiausių Balio Sruogos ir jo šeimos nuotraukų bene pačios įdomiausios – jo kelionių po kalnus, išvykų fotografijos (apie 150 vnt.). Kalnus B. Sruoga „atrado“ ir jais susižavėjo anksti – studijuodamas Rusijoje, kuomet keliavo po Kaukazą ir Krymą. Išlikusioje 1917 metų nuotraukoje B. Sruoga stovi pasirėmęs lazda Kaukazo kalnų papėdėje šalia grupelės sėdinčių bendrakeleivių. Šios kelionės įspūdžiai, naktiniai pasisėdėjimai su kalnų piemenimis prie laužo įkvėpė B. Sruogą sukurti ir išleisti pirmąją knygelę – poemą „Deivė iš ežero“ (Vilnius, 1919), taip pat apie dvidešimt eilėraščių. „Vakar visą dieną valkiojaus po kalnus ir tyčia užsirioglinau ant aukšto kalno. Ir iš ten taip staiga išvydau reginį aplink save gal per kelius šimtus varstų. <...>. Iš ten matėsi ilgiausia nugara snieguotų kalnų ir žalių ir marės, kurios iš tolo, iš kalno tolumoj panašios in mėlynus degančius kalnus! Iš karto rėkiau, paskui šokinėjau, o paskui atsiguliau ant kalno saulėj ir gulėjau“, – rašė laiške V. Čiurlionytei apie potyrius Kaukazo kalnuose (1917 m. gegužės 5 d.).
Aistringu kalnų entuziastu B. Sruoga tapo studijų Miunchene metais (1924–1924); kalnai – jau ne tik aistra, bet būtinybė. „Šiandien šeštadienis. Prieš piet straipsnį rašiau, o dabar... batus aliejumi tepu, maišą rengiu – jei rytoj lietus nelis... važiuoju į kalnus. Ir visai vienas. Ir pasikelsiu aukštai. Per visą savaitę saulė ir buvo, ir buvo ne mano. Noriu, kad vėlei visą kūną spinduliais išraižytų, kad kur paskui prisiliesti, kad ten raudona žaizda būtų...“, – rašė B. Sruoga Miunchene 1923 metais. Tų metų sunkios kelionės per Alpes iš Miuncheno į Austriją nuotraukoje fiksuota tik kalnų trobelė Traunst. Hutte, kurioje, pasak B. Sruogos brolio Juozo Sruogos, keliavusio kartu, jiems nepavyko gauti vietos nakvynei.
1926 m. birželio 9–22 d. su agronomų grupe B. Sruoga keliavo į Švediją. Išlikusios nuotraukos (9 vnt.) fiksuoja šį įvykį neįprastai dėl trumpų B. Sruogos ranka užrašytų komentarų. Grupinę nuotrauką, kurioje būrelis vyrų ir trys moterys, aprašo taip: „Mūsų ekskursantai Švedijoje. Sėdi (pirma iš kairės į dešinę): p-lė M. Ambraziejūtė, prie Šeinienės-Jurkonienė, ponia Leufuen. Ponai (iš kairės į dešinę): Petras Šalčius, P. Kregždė, dir. Laufuen, P. Janulaitis, P. Variakojis, B. Sruoga, Ministeris Šeinius, Mikšys ir Adamonis. (Nėra ekskursanto p. Stašio, kuris fotografavo)“. Nuotrauką, kurioje rašytojas su P. Šalčiumi apžiūrinėja žirgą, jis komentuoja: „Švedų Šiaurės žirgelis. Leksandro arklių auginimo draugijos nariai rodo lietuviams savo žirgus. Kairėj matyti B. Sruoga ir P. Šalčius. Žirgą laiko tipiškas srities ūkininkas...“ Grupinę nuotrauką laukuose B. Sruoga aprašo: „Ekskursininkai ekspertai ir nekspertai, suinteresuoti karvių lenktynėmis“. Būrelį pasitempusių, puošnių ir linksmų ekskursantų, kurių centre stovi kaspiną po kaklu pasirišęs B. Sruoga, jis apibūdina: „Suvargę keleiviai <...> pilies pakrūmyje“. Kitoje nuotraukoje rašytojas apibūdina trobą, prie kurios nusifotografavę ekskursantai: „Švedų senovės stilius. Ekskursija atlanko dailininko Ancarcrona senovės gryčią prie Telleberg, Dalorna. Gryčia pastatyta maždaug prieš 150 metų...“ ir kt.
Pluoštelis nuotraukų (12 vnt.) atspindi 1927 metų liepos mėnesio išvyką į Vokietiją – Magdeburgą, kuriame vyko teatro meno paroda, Berlyną, Drezdeną. Ši B. Sruogos vadovaujama kelionė vyko teatro seminaro vardu. Rašytojo nuomone, jaunimui svarbu pažinti pasaulį, kitų šalių kultūrą, gamtą, gyvenimą. Grupinėse nuotraukose ekskursantai fotografuoti įvairiose vietose – prie architektūros paminklų, gamtos fone, prie Lietuvos atstovybės pastato Berlyne. Tarp keliautojų – teatro seminaro studentai, B. Sruogos brolis Juozas, Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, rašytojas, publicistas Petras Babickas, šeimos bičiulė pedagogė Marija Nemeikšaitė, gydytoja Aldona Čarneckaitė-Birutienė ir kt.
1928–1930 metais B. Sruoga vėl organizavo tris studentų ekskursijas į Vokietiją (siekiant Austriją ir Šiaurės Italiją). Buvo ne tik kopiama į kalnus, bet ir apžiūrima šalis, jos architektūra, muziejai. Sruogų namuose saugomos nuotraukos (apie 16 vnt.), kuriose fiksuota 1928 metų kelionė į Vokietiją liepos 5–27 dieną. Maršrutas: Kaunas – Berlynas – Niurnbergas – Miunchenas – Alpių kalnai – Austrija. Tarp ekskursantų – istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, dailininkas Adomas Galdikas, Domas Pinigis ir kt. Tik keliose nuotraukose matome keliautojus Vokietijos didmiestyje Miunchene: B. Sruoga su žmona alaus baro fone ir B. Sruoga, V. Sruogienė su vokiečių rašytoju E. Miuleriu miesto gatvėje. Kitos nuotraukos atspindi kelionės po Alpes momentus. Viena jų, fotografuota dailininko A. Tamošaičio, puošia B. Sruogos darbo kabinetą. Joje rašytojas stovi Alpių kalnyno fone, dešinėje rankoje laikydamas ledo kirtiklį, taip pat saugomą muziejuje.
1929 metais į kelionę vyko dvi grupės po 13 žmonių. Maršrutas: Vokietija (Berlynas, Miunchenas, Bavarų Alpės), Italija (Venecija), Šveicarija, Austrija (Zalcburgas, Viena), Jugoslavija. Muziejuje saugoma apie 10 vnt. šios ekskursijos nuotraukų. Vienoje jų grupės dalyviai nusifotografavę Kaune, prieš išvykdami į kalnus, kitose – jau Alpėse. Tarp jų – vadovas B. Sruoga, Viktorija Gravrogkaitė, Domas Pinigis, rašytojas Antanas Venclova, ir kt. Pasak pastarojo, B. Sruogos kelionės tikrai buvo labai laukiamos: „O, kaip aš laukiu liepos pradžios. Jau keli mėnesiai žinojome, kad 1929 metų vasarą bus nepaprasta kelionė. Mažiau valgėme, atsisakėme reikalingo drabužio, kiekvieną litą taupėme, kiek galėdami. Litų vis dėlto buvo mažoka. <...>. Žinoma, mūsų kelionė būtų likusi gražia svajone, jeigu tada nebūtų buvę tokios tvarkos, kad įvairios valstybės studentams duodavo didelę nuolaidą, važiuojant geležinkeliais. Mes rengėmės į Alpes. O ten alpinistų draugijos keliaujantiems studentams irgi buvo išrūpinusios visokių papiginimų ir lengvatų.
Vieną rytą mes, iš viso trylika žmonių (Sruogos nuomone, laimingas skaičius), susirinkome Kauno geležinkelio stoty. Buvome su lagaminais, o Sruoga ant pečių nešė kuprinę – vadinamąją rukzaką, prikimštą dešrų, lašinių, bedkerių, žemėlapių. Rankoje laikė alpinistišką lazdą ir buvo apsivilkęs brezentiniu švarku – vadinamąja vindjake. Taip turėsime atrodyti ir mes, kai pakliūsime į Alpes...“
Beveik visos nuotraukos – grupinės. Ekskursantai fotografuoti ir žingsniuojantys vienas paskui kitą Austrijos Tirolio Alpių kalnų slėnyje, ir trumpo poilsio kalnuose akimirką, ir prie paminklo Berlyne. Ir tik vienoje nuotraukoje B. Sruoga vienišas stovi ant uolėto kalno skardžio ir žvelgia žemyn.
1930 metais B. Sruogos organizuotos ekskursijos fotografijų tik keletas (4 vnt.), ir tai buvo paskutinė, pati sudėtingiausia rašytojo vedama ekskursija į kalnus. Maršrutas: Vilnius, Lenkija (Varšuva), Vokietija (Bavarų Alpės), Šveicarija, Italija. Vienoje nuotraukoje geležinkelio stotyje, prie traukinio, matome besirengiančius iškeliauti B. Sruogą, rašytoją Juozą Švaistą, kritiką, pedagogą Juozą Tarvydą. Kitoje nuotraukoje – Alpėse tarp 14 asmenų šypsosi garsioji Lietuvos poetė Salomėja Nėris. Nusileidimas nuo Jungfrau apledijusio kalno buvo komplikuotas: visi smarkiai sušlapo, sušalo, pavargo, pasiklydo ir vos išsigelbėjo nuo mirties. „Jungfrau ledynuose, – rašė apie šį „nuotykį“ vėliau B. Sruoga, – kai ne vienas iš ekskursantų buvo atsidūręs beviltiškos isterikos slenkstyje, kai giltinė tykojo iš pasalų kiekviename žingsnyje, Salomėjos veidas buvo itin giedras. Ledyno plyšiai žiopso savo mėlynomis bedugnėmis prarajomis, kuriose kalnų vėjai švilpia, staugia nelyginant velniai per raganų vestuves, alpinizmo naujokams plaukai šiaušiasi iš išgąsčio... Salomėja nuostabiai rami. Nuostabiai drąsi.“
B. Sruoga keliavo ne tik po Europos šalis. Muziejuje saugoma 1935 metų birželio mėnesio nuotrauka, fiksuojanti B. Sruogos organizuotą kelionę į TSRS. Į šią išvyką ekskursantai vyko Visasąjunginės kultūrinių ryšių su užsieniu draugijos – VOKS, su kuria bendradarbiavo ir profesorius, kvietimu. Grupę sudarė šeši universiteto profesoriai, nusifotografavę prie paminklo: B. Sruoga, P. Augustaitis, Ignas Jonynas, Vaclovas Biržiška, Vincas Mickevičius-Krėvė, Mykolas Biržiška bei VOKS darbuotojos. Lietuvių delegacija, pasak literatūros tyrinėtojo Algio Samulionio, buvo širdingai priimta. Jos garbei surengtuose iškilminguose minėjimuose dalyvavo garsūs menininkai – rašytojai, aktoriai, kompozitoriai. Delegacijai buvo pasiūlyta susipažinti su Maskva, Leningradu. Kijevo ir Minsko buvo atsisakyta dėl didelių karščių. (Tik V. Krėvė ir M. Biržiška pasinaudojo šiuo pasiūlymu).
Įdomios B. Sruogos kelionės po Lietuvą. 1932 metų nuotraukoje B. Sruoga įamžintas su draugais dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškėje Balkūnuose. 1937 metų fotografija daryta bajoro, rašytojo, knygnešio Vlado Putvio (1929 m.) šeimos dvare. Joje – B. Sruoga, profesorius Levas Karsavinas ir kt. Pluošte nuotraukų (13 vnt.), datuotų 1930–1938 metais, B. Sruoga įamžintas kartu su šeima Pajiesyje, svečiuose pas artimą savo bičiulį profesorių Albiną Rimką. Fotografuota gamtoje – A. Rimkos sode, prie namo.
Radviliškyje rašytojas nufotografuotas kartu su dukra Dalia, žmonos pussesere Sofija Gedviliene, uošviu Kazimieru Daugirdu ir kt. 1939 metais. Zapyškyje, prie bažnyčios, B. Sruoga su šeima 1937 metais. Tais pačiais metais Dzūkijoje – su profesoriumi I. Jonynu ir kt. gamtoje.
Pluoštelis nuotraukų (4 vnt.) byloja apie rašytojo išvyką į Dubingius 1936 metais. Nuotraukos grupinės. Fotografuotas kartu su dukra Dalia, V. Krėve, Ignu Šeiniumi gamtoje. Kauno apylinkėse su draugais (4 vnt.) 1930 metais ir kt.
Pluoštelis nuotraukų (12 vnt.) atspindi reguliarias Sruogų šeimos keliones į Palangą 1930–1939 metais. Vykdavo su draugais – M. Nemeikšaite, profesoriumi Pranu Skardžiumi, V. Krėve, V. Sruogienės bičiule iš Būgių Ona Bagnickaite, su broliu Juozu ir jo žmona Brone Sruogiene.
Išlikusios 1939 metų vasaros kelionės automobiliu po lenkų okupuotą Vilniaus kraštą nuotraukos (6 vnt.). Į ją rašytojas vyko kartu su dukra Dalia ir bičiuliu profesoriumi V. Krėve (vėliau prisijungė ir V. Sruogienė), aplankė ir Lenkiją.
Kur kas mažiau nuotraukų, fotografuotų B. Sruogos tėviškėje Aukštaitijoje – Baibokuose (10 vnt.) Tačiau jos labai įdomios ir originalios. 1924 metais B. Sruoga fotografuotas su žmona Vanda, tėvais – Agota ir Pranciškumi ir brolio Adolfo šeima sodybos kieme bei ant laiptelių, vedančių į trobą. Pastarosios nuotraukos antrojoje pusėje – rašytojo tėvų laiškas-sveikinimas su Velykomis rašytojo broliui Juozui ir jo žmonai. Kieno ranka rašytas tekstas – neaišku (tėvai buvo beraščiai). 1926 metų fotografijoje matome B. Sruogą tarp savo brolių, tėvų, giminių ir kaimynų (iš viso 29 asmenys) gimtosios trobos fone. Tais pačiais metais visa šeima – rašytojas su tėvais, broliais Juozu, Kazimieru, Aniolu, Adolfu ir jų žmonomis – oficialiai nusifotografavusi Vabalninke (fot. J. Daubaras). Vėlesnių metų nuotraukų tėviškėje tik kelios. Vienoje B. Sruoga fotografuotas su brolio Aniolo našle Salomėja su vaikais, profesoriumi I. Jonynu bei ūkininku Povilu Šilkarskiu – profesoriaus Vladimiro Šilkarskio broliu 1936 metais. Kitoje – rašytojas paskutinį kartą savo tėviškėje 1939 metais sodybos kieme. Matosi kampas trobos ir sodo medžiai.
Kur kas dažniau B. Sruoga su šeima nuosavu automobiliu vykdavo į žmonos tėviškę Žemaitijoje – Būgius, savo uošvio Kazimiero Daugirdo ūkį, kuriame kartais praleisdavo visą vasarą, užsiimdamas kūrybiniu darbu. Apie tai byloja ir gražus pluoštas (21 vnt.) nuotraukų, darytų 1928–1939 metais. Dažniausiai rašytojas fotografuotas su šeima ir artimaisiais – žmona, dukra, uošviu, jo antrąja žmona (nuo 1938 metų) Klementina Kopystinskaite, savo broliais Kazimieru ir Juozu, bičiuliais – daktaru Juozu Nemeikša, profesoriais Vaclovu ir Viktoru Biržiškomis, kurie atostogaudavo kaimynystėje, Viekšniuose, savo tėvų namuose, O. Bagnickaite, išaudusia ir padovanojusia Sruogų šeimai užtiesalus, saugomus Sruogų namuose-muziejuje ligi šiol.
Šios kelionių fotografijos – neatsiejama B. Sruogos gyvenimo dalis, gražiai ir įdomiai iliustruojanti talentingo rašytojo, publicisto, vertėjo, kritiko, teatro teoretiko profesoriaus gyvenimo ir kūrybos momentus.
 

Parengė muziejininkė Birutė Glaznerienė

Visa galerija
Atgal