Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
Maironio memorialinis butas jau atidarytas! Maloniai kviečiame! Dėmesio! Grupėms būtina registracija iš anksto!
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

Apie mus

Maironio lietuvių literatūros muziejus (MLLM) įsteigtas 1936 metais poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) namuose, kuriuos jis nusipirko 1909-aisiais. Poetas gyveno aštuoniuose šio namo antro aukšto kambariuose.
Maironio butą dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas. Praėjus ketveriems metams po poeto mirties Maironio bute buvo įrengti ir atidaryti trys memorialiniai kambariai.
1940–1944 metais muziejaus vedėju dirbo poetas Bernardas Brazdžionis. Jo iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga. Ilgainiui muziejus tapo Respublikiniu literatūros muziejumi.

1989 m. kovo 1 d. pakeistas ir susigrąžintas senasis muziejaus pavadinimas: iš LTSR literatūros muziejaus pervadinta Maironio lietuvių literatūros muziejumi. Taip pat direktorės Aldonos Ruseckaitės rūpesčiu Maironio sode atstatyta Kristaus skulptūra, kuri buvo nugriauta 1976 m. 
Visas Maironio butas įrengtas 1992 m., o 1998 m. pirmą kartą atkurtas autentiškas sienų dekoras. 
Nuo 2014 m. Maironio kambariai buvo uždaryti restauracijai ir tik 2016 m. rugsėjo 16 d. vėl atvėrė duris lankytojams. Bute atnaujinti dailininko Tado Daugirdo Didžiosios svetainės ornamentai, Darbo kambario Art Deco stiliaus piešiniai, Raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Tuo pačiu Maironio memorialinis butas pirmą kartą yra rekonstruotas ir lankytojai gali apeiti kambarius ratu, naujai pamatyti namų virtuvę, kurioje šeimininkaudavo sesuo Marcelė Mačiulytė.
Maironio rūmų restauravimo projektas „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“ pradėtas 2007 metais. Muziejaus rekonstrukcijos projekto autorė Gražina Jarmalienė, techninis prižiūrėtojas Juozas Lingvevičius. Darbus atliko UAB „Irdaiva“ ir UAB „Senamiesčio restauratoriai“ (vadovas A. Striūna), darbų vadovai  – Andrius Milkius ir Povilas Milkius. Maironio buto sienas dekoravo apdailininkas Saulius Kalesnikas.
Rūmai, kuriuose įkurtas muziejus, pastatyti XVIII amžiaus viduryje ant trijų gotikinių XVI amžiaus namų rūsių pamatų. Po 1812 metų karo šiame name buvo ligoninė. Malšinant 1863–1864 metų sukilimą, čia veikė karo lauko teismas. Manoma, kad rūsiuose kalintas ir myriop nuteistas vienas iš sukilimo vadų – kunigas Antanas Mackevičius.
Maironiui gyvenant šiuose namuose, pirmame aukšte buvo įsikūrusi knygų leidykla „Sakalas“, dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, nemažai kitų kultūros organizacijų.
Maironio namuose yra gyvenę ir svečiavęsi nemažai iškilių Lietuvos meno, mokslo, bažnyčios ir visuomenės veikėjų.
Maironio lietuvių literatūros muziejui priklauso šie padaliniai: Salomėjos Nėries memorialinis muziejus, Juozo Grušo memorialinis muziejus, Vaikų literatūros muziejus, Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus, Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus.
Mūsų muziejuose dirba daugiau nei 70 darbščių, kūrybingų, kultūros paveldą puoselėjančių darbuotojų.
Muziejaus steigėjas – LR kultūros ministerija. Muziejaus direktorė – Aldona Ruseckaitė.
Daugiau apie muziejų istoriją ir rašytojus – skyriuje „MLLM ir padaliniai“.